dūmtraukis

gyvenamojo namo dūmtraukis

pramoninis dūmtraukis

dmtraukis, kãminas, įrenginys dūmams iš krosnių ir katilinių išleisti. Būna atskiras bokšto pavidalo statinys (pramoninis dūmtraukis) arba įsiterpęs tarp pastato konstrukcijų (gyvenamojo namo dūmtraukis) ir dažniausiai iškištas virš stogo. Stačiakampio arba apskrito skerspjūvio, su vertikaliais kanalais. Trauka dūmtraukyje atsiranda dėl dūmtraukio viduje esančių karštų dujų ir lauko oro tankių skirtumo. Didelėse katilinėse pagrindinė trauka sudaroma dūmsiurbiais, natūrali dūmtraukio trauka yra tik papildoma priemonė. Daromas iš keraminių plytų, pramoninis dūmtraukis – ir iš gelžbetonio, plieno lakštų. Pramoninio dūmtraukio apatinė dalis turi šamotinę iškloją. Pramoniniai gelžbetoniniai dūmtraukiai paprastai būna iki 300 m aukščio, mūriniai – iki 120 m, plieniniai – iki 40 m aukščio.

Virš aukštų dūmtraukių paprastai įtaisomi žaibolaidžiai ir šviesos signalizatoriai. Lietuvoje aukščiausias dūmtraukis yra 250 m. Tokių pramoninių dūmtraukių iš monolitinio gelžbetonio pastatyta Elektrėnuose (1967 ir 1971), Mažeikiuose (1979), Vilniuje (1983). Viduriniųjų amžių, Renesanso architektūroje dūmtraukis buvo įmantrių formų, puoštas ažūriniu stogeliu, bokšteliu, skulptūromis. Virš stogo iškištą namo dūmtraukį imta daryti viduriniaisias amžiais, Lietuvoje tradiciniuose kaimo namuose – 19 a. (žemaičių trobose 17–19 a. buvo paplitę dūmtraukiai, iškišti virš lubų).