Dunõjaus vidùrupio lygumà, Vdurio Dunõjaus lygumà, Veñgrijos žemumà, yra Vengrijoje, pakraščiai – Slovakijoje, Ukrainoje (Užkarpatėje), Rumunijoje, Serbijoje, Kroatijoje, Austrijoje. Plotas apie 100 000 km2. Ją supa kalnai: Alpės, Karpatai, Balkanų kalnai ir Dinarų kalnynas.
Dunojaus vidurupio lyguma – tektoninė depresija, susidariusi neogene grimztant Panonijos masyvui; joje slūgso jūrinių, ežerinių ir upinių nuosėdų sluoksnis (didžiausias storis apie 4000 m). Paviršiuje – kvartero aliuviniai dariniai, liosas, liosinis priemolis. Dunojaus vidurupio lygumos vakaruose ir pietvakariuose yra neaukštų (didžiausias aukštis 984 m, Kroatijoje) sprūdinių kalnų (Pilisas, Vértesas, Bakony, Mecsekas, Papukas, Psunjis, Fruška Gora); tai Panonijos masyvo dislokuoti fragmentai, susidarę iš klinties, dolomito, vulkaninių uolienų. Dunojaus vidurupio lyguma skirstoma į 3 dalis: į rytus nuo Dunojaus yra plokščia Didžioji Vengrijos žemuma, arba Alföldas (dažniausias aukštis 85–120 m); į vakarus nuo Dunojaus – kalvota sritis su neaukštais kalnais – Dunántúlis arba Uždunojė; šiaurės vakaruose, tarp Alpių ir Karpatų, – Mažoji Vengrijos žemuma (Slovakijoje vadinama Mažąja Padunojės žemuma, Vengrijoje Kisalföldu). Per Dunojaus vidurupio lygumą į Dunojų teka Tisa, Drava, Sava.
Dunojaus vidurupio lyguma (tolumoje Fruška Gora)
Žemyninis šiltas vidutinių platumų klimatas, vasarą dažnos sausros. Sausio vidutinė temperatūra nuo –1 °C iki –3 °C, liepos – 20–22 °C. Kritulių 500–600 mm per metus, kalnų šlaituose iki 800 mm.
Dirvožemiai daugiausia juodžemiai, salpžemiai; yra druskožemių, juose auga halofitai. Natūralių stepės likučių tėra Hortobágy lygumoje (į vakarus nuo Debreceno). Auginami javai; sodai, vynuogynai. Gyvulininkystė.