Dunõjus (vok. Donau, slovak. ir ukr. Dunaj, vengr. Duna, bulg. ir serb. Дунав, kroat. Dunav, rum. Dunărea, Danubius, Danuvius), antikos laikais Istros (sen. gr., lot. Hister; Ìstras), upė Europos pietuose; antroji Europoje pagal ilgį po Volgos. Ilgis 2850 km, baseino plotas 817 000 km2. Teka per Vokietiją, Austriją, Slovakiją, Vengriją, Kroatiją, Serbiją, Rumuniją; aukštupio dalimi eina Vokietijos–Austrijos, vidurupio dalimi – Austrijos–Slovakijos, Slovakijos–Vengrijos, Kroatijos–Serbijos valstybine siena, žemupio dalimi – Rumunijos siena su Serbija, Bulgarija, Ukraina.
Dunojus (Rumunija)
Dunojus prasideda prie Donaueschingeno (Vokietija) susiliejus Bregui ir Brigachui, tekantiems nuo Schwarzwaldo rytinių šlaitų. Aukštupys (iki Vienos) teka tarp Bavarijos plynaukštės, Priešalpių (pietuose) ir Švabijos Albo, Frankonijos Juros, Bavarijos Miško, Čekijos masyvo (šiaurėje). Slėnis iki Ulmo miesto siauras ir gilus, krantai aukšti, statūs, vagos plotis 20–100 m; žemiau Ulmo slėnis pakaitomis siauras ir platus, vagos plotis 100–350 metrų. Vidurupis (nuo Vienos iki Geležinių Vartų tarpeklio) teka per Dunojaus vidurupio lygumą; slėnis platus (5–20 km), vaga vingiuota, išsišakojusi. Aukščiau Budapešto Dunojus kerta pavienius vulkaninius kalnagūbrius ir sudaro siaurus (0,5–1,5 km) gilius (15–17 m) pralaužtinius slėnius (Vengrijos Vartus, Višegrado tarpeklį). Tarp Pietų Karpatų ir Rytų Serbijos kalnų teka Geležinių Vartų tarpekliu.
Žemupys teka Dunojaus žemupio lyguma, 7–20 km pločio slėniu, vingiuota išsišakojusia, vietomis ištiesinta vaga; slėnyje gausu senvagių, pratakų, ežerų. Įteka į Juodąją jūrą, sudarydamas apie 3500 km2 deltą (Dunojaus delta), kurioje dalijasi į 3 pagrindines šakas: Kilijos, Sulinos ir Šventojo Jurgio.
Didžiausi intakai: Illeris, Lechas, Isaras, Innas, Raabas, Drava, Sava, Morava (Serbijos), Iskeras, Jantra (dešinieji), Altmühlis, Morava (Čekijos), Vahas, Tisa, Jiu, Oltas, Argeşas, Ialomiţa, Siretas, Prutas (kairieji). Dešinieji aukštupio intakai (alpiniai) lemia aukščiausią vandens lygį vasarą ir žemiausią – žiemą. Vidurupiui ir žemupiui būdingi pavasario ir vasaros potvyniai. Vasaros antroje pusėje vandens lygis krinta, bet galimi poplūdžiai. Spalį–lapkritį po lietaus būna rudens poplūdžiai.
Vidutinis debitas aukštupyje (prie Regensburgo) 435 m3/s, vidurupyje (prie Vienos) 1940 m3/s, prie Geležinių Vartų 5840 m3/s, prie Izmajilo 6430 m3/s; žiotyse didžiausias debitas 20 000 m3/s, mažiausias 2000 m3/s. Dunojus užšąla tik labai šaltomis žiemomis (aukštupys – lapkritį–balandį, žemupys – gruodį–kovą). Beveik visa Dunojaus vaga sureguliuota.
Dunojus – vienas svarbiausių Europos vidaus vandens kelių. Laivuojamas iki Ulmo (Vokietija). Jūriniai laivai plaukia iki Brăilos (Rumunija). Nuo Cernavodės (Rumunija) iki jūros (Constanţos uostų) eina laivybinis Dunojaus–Juodosios jūros kanalas. Be to, kanalai jungia Dunojų su Mainu (kanalu plaukia laivai iki 3000 t talpos), Tisa (drėkinimo kanalas). Prie Dunojaus yra daugiau kaip 30 hidroelektrinių. Geležiniuose Vartuose (Rumunijos bei Serbijos pasienyje) yra dvi Djerdapo (I ir II) hidroelektrinės (bendra galia apie 2500 MW), Slovakijoje – Gabčíkovo hidroelektrinė, Rumunijoje – Grujos hidroelektrinė, Vokietijoje ir Austrijoje – hidroelektrinių kaskada (didžiausios: Jochensteino – Vokietijos ir Austrijos pasienyje, Aschacho, Ottensheimo-Wilheringo, Altenwortho – Austrijoje). Žemupyje Dunojaus vanduo naudojamas drėkinimui (nutiesta drėkinamųjų kanalų). Žvejyba (ypač deltoje).
Dunojus ties Slovakijos–Vengrijos siena
Dunojaus delta – pasaulio paveldo vertybė (nuo 1991), tarpvalstybinis biosferos rezervatas (nuo 1998; Rumunijoje ir Ukrainoje); daug vandens ir pelkių paukščių. Prie Dunojaus yra nacionalinių parkų: Dunojaus-Aueno (Austrija), Dunojaus-Dravos, Dunojaus-Ipoly (Vengrija), Djerdapo (Serbija ir Juodkalnija). Palei Dunojaus, Dravos bei Muro upes Kroatijoje ir Vengrijoje driekiasi Muros-Dravos-Danojaus tarpvalstybinis biosferos rezervatas (nuo 2012). Ramsaro konvencijos saugoma vietovė – Ibišos salų kompleksas (Rumunija).
Didžiausi miestai prie Dunojaus: Ulmas, Regensburgas (Vokietija), Linzas, Viena (Austrija), Bratislava (Slovakija), Budapeštas (Vengrija), Novi Sadas, Belgradas (Serbija), Ruse (Bulgarija), Brăila, Galaţi (Rumunija), Izmajilas (Ukraina).
3021
Tarptautinė teisinė padėtis
Pirmieji susitarimai, reguliuojantys laivybą Dunojumi, buvo 1774, 1812, 1826, 1829 Rusijos–Turkijos sutartys, 1838, 1840 Austrijos–Didžiosios Britanijos, Austrijos–Rusijos konvencijos. 1856 03 30 Paryžiaus traktato pagrindu laivybai Dunojaus žemupyje reguliuoti buvo įkurta Europinė Dunojaus komisija, kurią sudarė Austrija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Rusija, Turkija. Komisija veikė iki I pasaulinio karo.
1921 07 23 Paryžiuje buvo priimta Dunojaus konvencija ir įkurtos 2 komisijos – Europinė, turinti prižiūrėti laivybą nuo žiočių iki Brăilos (Rumunija), ir Tarptautinė – nuo Brăilos iki Ulmo bei Dunojaus intakuose Dravoje ir Tisoje. Komisijose dalyvavo ne tik Padunojės, bet ir kitos valstybės. Komisijos veikė iki II pasaulinio karo. 1948 Belgrado konferencijoje priėmus Dunojaus laivybos režimo konvenciją buvo nustatyta Dunojaus tarptautinė teisinė padėtis. Konvenciją pasirašė Bulgarija, Čekoslovakija, Jugoslavija, Rumunija, Ukraina, Vengrija, SSRS ir Austrija (prisijungė 1959). Numatyta, kad navigacija laivybai tinkamoje Dunojaus dalyje (nuo žiočių iki Ulmo) yra laisva ir atvira visų šalių piliečiams, prekybiniams laivams. Padunojės valstybės įpareigotos sudaryti tinkamas navigacijos sąlygas.
1949 įkurta Dunojaus komisija (būstinė Budapešte), jos narės Austrija, Bulgarija, Jugoslavija, Rumunija, Rusija (iki 1991 SSRS), Slovakija (iki 1993 Čekoslovakija), Ukraina (nuo 1991), Vengrija (iki 1989 stebėtojos statusą turėjo Lenkija). Komisija prižiūri, kad būtų laikomasi konvencijos nuostatų, sudaromi laivybos planai, nustatytos navigacijos taisyklės, koordinuojama hidrometeorologinės tarnybos veikla ir kita.
1985 Bukarešte buvo pasirašyta deklaracija dėl bendradarbiavimo aplinkos apsaugos srityje, 1992 prie Aplinkos programos, skirtos Dunojaus baseinui, prisijungė 11 valstybių, 1994 pasirašyta Dunojaus upės apsaugos konvencija.
Dunojus ties Viena
894