dúobagyviai (Coelenterata), bestuburių (Invertebrata) gyvūnų tipas. 3 klasės: hidroidiniai, scifomedūzos, koraliniai polipai. Apie 10 000 rūšių. Gyvena įvairiame gylyje jūrose, vandenynuose, nedaugelis gėluosiuose vandenyse.
Duobagyvių kūnas sudarytas iš 2 pagrindinių sluoksnių: išorinio (ektodermos) ir vidinio (entodermos), tarp jų yra tarpinis sluoksnis mezoglėja. Ektoderma susideda iš ląstelių, savo pagrinde turinčių traukliųjų ataugėlių, iš kurių susiformuoja išilginės raumenų skaidulos. Tarp jų yra įsiterpusių jaudriųjų ląstelių, susijungusių nervų ataugomis, kurios sudaro primityvų nervinį tinklą. Gausu čiuptuvų; jais duobagyviai gaudo grobį ir ginasi nuo priešų (turi dilginančiųjų ir paralyžiuojančiųjų medžiagų). Kai kurių rūšių duobagyviai pavojingi žmogui. Entodermą sudarančios ląstelės išleidžia pseudopodijas, kurios įtraukia maistą į ląstelės vidų (viduląstelinis virškinimas). Tarp jų išsidėsčiusios nervų ląstelės, spindulinės traukliosios gijos ir liaukinės ląstelės, kurios išskiria virškinimo fermentus (neląstelinis ertminis virškinimas). Duobagyvių kūno viduje yra gastralinė ertmė: maišelio pavidalo (hidrų), suskirstyta į kameras (koralinių polipų) arba sudaro gastrovaskuliarinę sistemą (medūzų).
polipo (a) ir medūzos (b) sandaros schema: 1 – epiderma, 2 – gastroderma, 3 – mezoglėja
Gastralinė ertmė su išore susisiekia burnos anga, analinės angos nėra. Ertmė išklota ląstelėmis su žiuželiais, kurie nuolat vibruodami jos viduje sukelia srovę (taip patenka maistas ir deguonis). Sudėtingiausias gastralines ertmes turi koralai. Jie virškina tam tikros centrinės ertmės viduje.
Duobagyviams būdingos 2 gyvybinės formos: sėslūs polipai ir laisvai judančios medūzos. Daug duobagyvių dauginasi nelytiškai, pumpuravimo būdu. Duobagyviams būdinga kartų kaita (metagenezė). Sėslias nelytines polipų kartas keičia judrių medūzų nelytinės kartos, kurių palikuoniai plačiai paplinta ir nusėdę į dugną sudaro naujas polipų kolonijas. Yra duobagyvių, kurių populiacijos raidoje nėra medūzos kartos, bet jie dauginasi lytiniu būdu (hidros). Medūzos skirtalytės. Įvairūs vienos kolonijos individai turi savitą sandarą (varpo arba skėčio) ir atlieka skirtingas funkcijas (judėjimo, šalinimo, dauginimosi). Burna nukreipta žemyn, ištįsusi į straubliuką arba apsupta 4 raukšlėtomis skiautėmis. Duobagyviai plėšrūs; minta vėžiagyviais, įvairių bestuburių lervomis, smulkiomis žuvimis.
Kai kurie duobagyviai (medūza Rhipolema esculenta) vartojami maistui, iš raudonojo koralo (Corallium rubrum) skeleto daromi papuošalai. Iškastinių duobagyvių žinoma apie 20 000 rūšių. Manoma, kad duobagyviai atsirado proterozojaus pabaigoje.
455