duomen bãzė, tarpusavyje logiškai ir fiziškai susietų duomenų rinkinys, saugomas kompiuterio atmintyje ir skirtas informacijos poreikiams tenkinti naudojant universalią duomenų bazių valdymo sistemą. Duomenų bazių valdymo sistema laiduoja prieigą prie saugomų duomenų ir valdo jų mainus tarp kompiuterio išorinės ir pagrindinės atminties. Duomenys išorinėje atmintyje organizuojami ir užrašomi naudojant įvairius duomenų struktūros vienetus ir duomenų organizacijos metodus taip, kad juos būtų galima sparčiai užrašyti, sutvarkyti ir išrinkti. Fizinę duomenų bazę sudaro tam tikros organizacijos duomenys išorinėje kompiuterio atmintyje, loginę duomenų bazę – pagrindinėje atmintyje įrašytų duomenų, sutvarkytų pagal loginės organizacijos metodus, rinkiniai. Duomenų įrašai (t. y. pagrindiniai duomenų struktūros vienetai) fizinėje atmintyje tarpusavyje gali būti sujungiami nuorodomis, kurios duomenis susieja įvairiais loginiais ryšiais. Pagal loginių ryšių pobūdį skiriamos hierarchinės ir tinklinės duomenų bazės. Hierarchinėse duomenų bazėse duomenų įrašai sudaro medžio pavidalo struktūrą, tinklinėse duomenų bazėse sujungti įrašai primena tinklo mazgus. Plačiai paplitusiose sąryšinėse (reliacinėse) duomenų bazėse įrašai tarpusavyje nejungiami nuorodomis. Šių duomenų bazių loginė organizacija primena plokščias dvimates lenteles, kuriose vieną loginės organizacijos įrašą atitinka viena lentelės eilutė. Asociatyviųjų duomenų spartesniam išrinkimui sudaromos papildomos fizinės duomenų struktūros – lentelės indeksai. Pasirinkus indeksuotojo lauko raktinę reikšmę sąryšinių duomenų bazių valdymo sistemos komandomis iš atminties greitai išrenkami visi reikiami įrašai (t. y. tie, kurių indeksuotojo lauko reikšmė lygi pasirinktai raktinei reikšmei). Paieškos metodai pagal raktines reikšmes tinka naudojant dokumentų bazes, kuriose saugomi pagal tam tikrą struktūrą išdėstyti natūraliosios kalbos dokumentų tekstai. Sąryšinėms duomenų bazėms buvo sukurtos struktūrinės užklausų kalbos (SQL – angl. Structured Query Language). SQL yra standartizuota kalba ir vartojama toje pačioje programoje, kai duomenys nuskaitomi iš kelių duomenų bazių, susietų kompiuterių tinklu. Per paskutinį duomenų bazių raidos tarpsnį pradėtos naudoti objektinės duomenų bazės. Objektinių duomenų bazių valdymo sistemos manipuliuoja sudėtingomis duomenų struktūromis, vadinamomis objektais. Šie objektai jungiami į klasių hierarchijas, kuriomis apibrėžiami objektų savybių paveldimumo ryšiai. Šių bazių duomenimis manipuliuoti kuriamos ir tobulinamos struktūrinės užklausų kalbos; sukurta objektinės orientacijos struktūrinė užklausų kalba (OSQL – angl. Object Oriented Structured Query Language). Interneto informacinės technologijos, nulemtos kompiuterių tinklų plėtros, laiduoja intensyvius duomenų mainus tarp skirtingų (nevienalyčių) vietinių duomenų bazių. Nevienalytės vietinės duomenų bazės, susietos bendrojo naudojimo kompiuterių tinklų ryšiais, sudaro federacines duomenų bazes. Šiuolaikinės duomenų bazės tobulinamos siekiant suderinti didelės apimties duomenų išskirstytąjį saugojimą ir jų bendrą naudojimą. Pirmoji duomenų bazių valdymo sistema – integruotojo duomenų dorojimo sistema Lietuvoje buvo panaudota 1976, o 1977 – universaliųjų struktūrų duomenų bazių valdymo sistema.
1938