Duonkalnio gyvenvietė, alkas ir kapinynas

žynio kepurės (mezolitas) rekonstrukcija

Dúonkalnio gyvénvietė, akas ir kapinýnas, Dónkalnio gyvénvietė, akas ir kapinýnas, archeologiniai objektai Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, Kalniškių kaime, buvusioje Biržulio ežero saloje, dabar kalvelėje, vadinamoje Duonkalniu (tarmiškai Donkalnis). 1981–83 Lietuvos nacionalinis muziejus gyvenvietėje ištyrė (vadovas A. Butrimas) 1024 m² plotą. Jos rytinėje dalyje rasta alkavietė (antras tūkstantmetis prieš Kristų–pirmieji amžiai po Kristaus), šiaurinėje – aptikta vietų, manoma, apeiginių, su raudona ochra, smulkiais gyvulių kaulais, puodų šukėmis, vakarinėje – ochra apiberto vyro (manoma, žynio) dvigubas kapas (kartu palaidota moteris) su simboliniu židiniu iš akmenų (datuojamas mezolito laikotarpiu). Žynio kūnas ir galva papuošti kabučiais – pragręžtais briedžio, šerno ir tauro priekiniais dantimis. Be žynio kapo, rasta 14 nedegintų mirusiųjų kapų (iš jų 6 apardyti) su amuletais, raudona ochra ir titnaginiais strėlių antgaliais. Archeologiniame komplekse rasta daugiau kaip 1000 mezolito ir vėlyvojo neolito dirbinių (trikampių, lancetinių ir trapecinių strėlių antgalių, gremžtukų, grandukų), ornamentuotos keramikos (taurės pavidalo indų, amfora, įvairaus dydžio puodynių), arklių, kiaulių, avių, šunų, lokių, stirnų, kiškių kaulų. Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

1521