dúonos láužymas, Komunijos dalis. Duonos laužymo apeiga atliekama po ramybės meldimo ir jos palinkėjimo. Jėzus Kristus duonos laužymą naudojo viešojoje tarnystėje (Mk 6, 41; 14, 22). Naujajame Testamente duonos laužymas įvardijamas kaip Eucharistijos šventimas (Lk 24, 13–35, Apd 27, 33–38). Apaštalai Jėzų Kristų pažino šiam laužiant duoną (Lk 24, 13–35). Apaštalas Paulius duonos laužymą ir duonos valgymą apibūdina kaip šventą apeigą, kurios metu susijungiama su Jėzaus Kristaus kūnu (1 Kor 10, 16; 11, 23–29). Žydai krikščionys duonos laužymą atlikdavo kaip Paskutinės vakarienės atminimo apeigą (Apd 2, 42). Iki 4 a. duonos laužymas buvo praktikuojamas per agapę.
2709