sausainių gamybos konvejeris
dúonos prãmonė, viena seniausių maisto pramonės šakų, kurios įmonės gamina duonos, pyrago ir miltinės konditerijos gaminius: įvairių rūšių duoną, bandeles, batonus, pyragus, pyragaičius, šakočius, skrebučius, riestainius, sausainius, meduolius, keksus, džiūvėsius, vyniotinius, vaflius, šiaudelius, javainius, javinukus, traškučius, trapučius, tortus, makaronus ir kita.
Istorija
Jau prieš 15 000 metų iš grūdų masės buvo kepami kieti kepiniai. Prieš 5000–6000 metų senovės Egipte mokėta duonos tešlą kildinti rauginimo būdu. Pramoninėse kepyklose duona pradėta kepti 19 a. antroje pusėje, kai atsirado mechaniniai tešlos minkytuvai, tešlos dalijimo mašinos, konvejerinės krosnys.
Duonos pramonė Lietuvoje
Lietuvoje pirmosios kepyklos kūrėsi prie dvarų. Paprastai tai būdavo atskiri pastatai su rankinėmis girnomis, grūdų grūstuvais, žarijų krosnimis. Kepėjai minimi 16 a. dvarų inventorių knygose. Be duonos kepimo, kepėjai dirbo ir kitus dvaro darbus, kartais mokėjo činšą. Tik didesniuose miestuose buvo amatininkų (daugiausia svetimšalių), kepančių duoną pardavimui. 1789 Vilniuje dirbo 10 kepėjų (7 iš jų vokiečiai), 1840 – 18, 1860 – jau 200; 20 a. pradžioje kepyklos duona aprūpindavo 3–4 % miesto gyventojų. 20 a. 3 dešimtmetyje amatininkų kepyklos sparčiai kūrėsi mažesniuose miestuose ir miesteliuose. Didesniuose miestuose imta steigti mechanizuotas kepyklas. 1931 Kaune įsteigta Paramos kooperatyvo kepykla turėjo automatinę konvejerinę krosnį ir iškepdavo iki 45 tonų duonos per parą. 1936 pastatyta Šiaulių Bangos kepykla iškepdavo apie 10 tonų duonos per parą. 1940 pradžioje Lietuvoje (be Klaipėdos krašto) buvo 1150 kepyklų. Dauguma jų veikė prie maisto produktų parduotuvių, buvo nedidelės ir turėjo tik po vieną darbininką. Kepyklų, kuriose dirbo daugiau kaip 4 darbininkai, buvo tik 60, iš jų 25 veikė Kaune (iš viso dirbo 340 darbininkų), 13 – Vilniuje (110 darbininkų).
Per Antrąjį pasaulinį karą kai kurios didesnės kepyklos (Panevėžio, Klaipėdos ir kitos) buvo sugriautos, daug kepyklų nusiaubta. Sugriautos kepyklos po karo buvo atstatytos, modernizuotos (žarijų krosnys pakeistos konvejerinėmis, gamyba mechanizuota), pastatyta nedidelių kepyklų. Didžiausiuose miestuose buvo 20 kepyklų, jos iškepė 17 000 tonų duonos ir pyrago gaminių. Rajonuose veikė 24 Lietuvos vartotojų kooperatyvų sajungos kepyklos, jos 1944 iškepė 700 tonų duonos ir kitų kepinių. 6–7 dešimtmečiais mažos įmonės buvo likviduojamos. Iki 1964 pastatytos 8 didelės kepyklos Vilniuje ir Kaune (po 2), Klaipėdoje, Šiauliuose, Druskininkuose ir Palangoje, 70 kepyklų rajonuose. Buvo rekonstruojamos senosios kepyklos.
7–9 dešimtmečiais pastatyta naujų kepyklų Vilniuje (1975), Klaipėdoje (1977), Kaune (1980), rekonstruotos kepyklos Klaipėdoje (1981), Druskininkuose (1983), Vilniuje (1983), Kaune (1985). Maisto pramonės ministerijai priklausančios mažos kepyklos (jos pradėtos vadinti duonos gamyklomis) sujungtos teritoriniu principu į susivienijimus (Vilniuje ir Kaune) ir duonos kombinatus (Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje). 1984 juose per parą buvo iškepama apie 450 tonų 90–95 pavadinimų duonos ir pyrago gaminių (apie 48 % duonos pramonės produkcijos). Lietkoopsąjungos duonos kepimo įmonės, esančios rajoninio pavaldumo miestuose ir kaimo vietovėse, 1984 per parą pagamindavo apie 500 tonų 45 pavadinimų duonos ir pyrago gaminių (apie 51 % duonos pramonės produkcijos). Geležinkelių darbininkų aprūpinimo skyriui priklausančiose mažose kepyklose (Vilniuje, Kaune, Radviliškyje ir Švenčionėliuose) buvo iškepama apie 1 % duonos gaminių.
Panevėžio duonos kombinate (20 a. 8 dešimtmetis; © Julius Vaicekauskas, Lietuvos fotomenininkų sąjunga)
Atkūrus nepriklausomybę valstybiniai duonos gamybiniai susivienijimai ir duonos kombinatai tapo akcinėmis bendrovėmis, priklausančiomis Žemės ūkio ministerijos reguliavimo sričiai (iki 2000), o Lietkoopsąjungos įmonės – uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis. 21 a. pradžioje Lietuvoje veikė apie 40 didelių duonos pramonės įmonių (didžiausios – Vilniaus duona, Klaipėdos duona) bei apie 2000 nedidelių privačių kepyklų. 2021 didžiausios pagal metinę apyvartą duonos pramonės įmonės: Mantinga (Marijampolė), Vilniaus duona, Lietuvos kepėjas (Kaunas), Lašų duona (Rokiškis), Gudobelė (Kaišiadorys), Klaipėdos duona, Baltasis pyragas (Jonava), Nauji verslo projektai (MonAmi kepyklėlė, Kaunas), Plungės duonos kepiniai, Senoji kepyklėlė (PREZO kepyklėlės; Drobūkščių kaimas, Traksėdžio seniūnija, Šilalės rajono savivaldybė). Labai išsiplėtė duonos pramonės gaminių asortimentas. Dalis produkcijos eksportuojama į Europos Sąjungos šalis, Jungtinę Karalystę, Kanadą ir kitur.
Lietuvos duonos pramonės produkcijos apimtys parodytos lentelėje (Lietuvos statistikos metraščių ir Valstybės duomenų agentūros duomenys).
1
238
2271