dūrinys

dūrinỹs, sudurtnis žõdis, kompòzitas (lot. compositus – sudėtinis) formaliai ir semantiškai pamatuotas dviejų savarankiškų žodžių darinys. Skiriama nuo vedinio. Dūrinio darybos formantas – dviejų žodžių formalus sujungimas į vieną, o darybos pamatas – iš dviejų sandų, kuriais imami kamienai, žodžiai ar kaitybos formos (aguõnpienis, akýplotas, šiųmẽtis, ‑ė). Vienos kalbos dalies dūriniai grupuojami pagal tai, kurių kalbos dalių yra sandų pamatiniai žodžiai. Pagal sandų santykį skiriami determinatyviniai (vienas sandas apibūdina kitą – júodalksnis) ir kopuliatyviniai (su paprasto sujungimo santykiu tarp sandų reikšmių – avžmiežiai) dūriniai. Dalis dūrinių gali turėti jungiamiuosius elementus, kartais vadinamus konektyvais, lietuvių kalbotyroje – jungiamaisiais balsiais (mažarãštis, ‑ė).

2701