durpėtžemiai

durptžemiai (Umbrisols), sistematinė automorfinių dirvožemių grupė. Susidaro drėgno klimato sąlygomis natūraliai drenuojamų banguotų plynaukščių ir priekalnių įvairios kilmės vidutinio sunkumo dirvodarinėse uolienose. Iki 25 cm nuo paviršiaus turi tamsų, neįsotintą bazių (mažiau kaip 50 %), rūgštų grūdiškos struktūros durpiškąjį Ah diagnostinį horizontą, kuriame yra daugiau kaip 2–5 % anglies organiniuose junginiuose. Po juo gali būti jaurinis, rudžeminis ar antropogeninis horizontas. Durpėtžemiuose auga miškai ir žemaūgių žolių pievos. Sukultūrintuose ir pakalkintuose durpėtžemiuose auga javai, kukurūzai, šakniavaisiai, pašarinės žolės. Užima apie 100 mln. ha, arba apie 0,65 % planetos dirvožemio dangos. Randami kartu su juosvažemiais ir trąšažemiais. Paplitę Portugalijoje ir Ispanijoje, Andų, Himalajų, Centrinės Azijos, Brazilijos kalnų priekalniuose. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos ir UNESCO pasaulio dirvožemių žemėlapio legendoje išskirti 1997.

190

Umbrisols