durpýnas, žemės paviršiaus plotas su natūraliai susiformavusiu durpių sluoksniu. Būna su augaline danga arba be jos. Susidaro natūraliose ir atkurtose įmirkusiose pelkese vykstant durpėdarai. Durpynai labiausiai paplitę vidutinių platumų klimato juostoje, kur susidariusios skirtingų tipų pelkės: žemapelkės, aukštapelkės ir tarpinės pelkės. Jose susidariusių durpynų durpių kokybė skirtinga. Žemapelkės durpyno durpės mažo rūgštumo, vidutinio peleningumo, susiskaidžiusios. Aukštapelkės durpyno durpės rūgščios, mažai peleningos, mažai susiskaidžiusios. Tarpinės pelkės durpyno durpės būna vidutinės kokybės. Mišrusis durpynas susidaro žemapelkėje, virtusioje aukštapelke. Tokio durpių klodo viršutinę dalį sudaro aukštapelkės durpės, apatinę – žemapelkės.
ekspoatuojamas durpynas
Durpynai, kurių durpių klodas storesnis kaip 30 cm, sudaro durpių fondą. Pagal durpių išteklius durpynas būna balansinis, nebalansinis, pramoninis. Balansinis durpynas yra tinkamas eksploatuoti (durpių telkinys). Nebalansiniai paprastai yra tokie durpynai, kurių durpių klodas plonas arba durpės labai peleningos, draustinių durpynai, kultūrinėmis pievomis paversti durpynai. Pramoninis durpynas būna daugiau kaip 100 ha ploto, durpių klodo vidutinis storis daugiau kaip 1 metras. Iškastas durpynas yra toks, kuriame likęs plonesnis negu 40 cm durpių sluoksnis. Rekultivuotas durpynas yra iškastas ir sukultūrintas, tinkamas kultūriniams augalams augti. Durpynų dirvožemiai vadinami durpžemiais. Nusausinti durpynai naudojami durpių pramonėje, žemės ūkyje, miškininkystėje. Pasaulio durpynai užima apie 400 mln. ha plotą (durpių ištekliai surado apie 5–6 trilijonus tonų).
Visi Šiaurės Europos, Azijos ir Kanados durpynai susiformavo paskutinio apledėjimo pabaigoje ir po jo (per paskutinius 20 000 metų).
Lietuvoje
Lietuvoje durpynu laikomas didesnio nei 30 cm storio durpių klodas. Jie užima 9,9 % (650 tūkst. ha) šalies ploto, tačiau nuo visų ištirtų durpių telkinių ploto durpių pramonė naudoja tik 2,16 % (14 tūkst. hektarų).
-durpynai