dùrpžemiai (Histosols), sistematinė grupė organogeninių dirvožemių, kuriuose susidaręs apie 40 cm ir storesnis durpių su mineralinių dalelių priemaiša sluoksnis. Masiškai durpžemiai pradėjo formuotis borealiniu ir atlantiniu laikotarpiu, kai klimatas tapo šiltesnis ir sausesnis. Skirstomi į įšalinius, sulfidinius, druskinguosius, sausadurpiškuosius, pluoštiškuosius, pasotintuosius, nepasotintuosius, paprastuosius ir kitus. Daugiausia durpžemių yra Šiaurės Amerikoje (Kanadoje), Rusijoje (Sibire). Bendras durpžemių plotas pasaulyje sudaro apie 2,75 mln. km2 (1990). Lietuvoje durpžemių yra žemapelkės (60–70 %), tarpinės pelkės (5–10 %) ir aukštapelkės (25–30 %) tipo. 2/3 durpžemių atsirado užpelkėjus ežerams ir kitiems vandens telkiniams (2–3 m storio, giliausių storis ne didesnis kaip 8–10 m). Daugiausia durpžemių yra Žemaitijoje.
1336
Histosols