Durrësi (Dùresis), Durrës, miestas Albanijos vakaruose, prie Adrijos jūros; apygardos centras.
Durrësi
113 249 gyventojai (2011 surašymo duomenys). Didžiausias Albanijos jūrų uostas. Geležinkeliai į Tiraną, Elbasani. Laivų statyba, odos, chemijos, maisto (vyno, tabako, žuvų) pramonė. Žvejyba. Turizmas; klimato kurortas (smėlėti paplūdimiai). Augalų apsaugos, žvejybos mokslinio tyrimo institutai. Archeologijos (įkurtas 1951), istorijos muziejai.
Architektūra
Išliko 15–20 tūkstančių vietų romėnų amfiteatras (1 a.) – didžiausias Balkanų šalyse; rasta 4 a. pr. Kr. reljefų, mozaikų. Mečetės. Šalia miesto – ankstyvųjų krikščionių bazilikos liekanos (6 a., 1983 restauruota).
Istorija
romėnų amfiteatro liekanos Durrësi
627 pr. Kr. įkurta graikų kolonija Epidamnas. Nuo 229 pr. Kr. priklausė Romai, nuo 395 – Bizantijai (vadintas Dirachijumi, per jį ėjo svarbus Egnacijaus kelias). 48 pr. Kr. prie Epidamno Pompėjus nugalėjo Cezarį. Nuo 4 a. Naujojo Epyro provincijos, nuo 449 arkivyskupijos (vyskupija įkurta 58) centras. Viduriniais amžiais valdytas Bulgarijos, vėl Bizantijos, normandų, Epyro, Neapolio, Serbijos ir kitų. 1392–1501 priklausė Venecijai (vadintas Durazzo), 1501–1912 – Turkijai. 1913–20 Albanijos sostinė. Per I pasaulinį karą okupuotas Austrijos ir Italijos, per II pasaulinį karą – Italijos kariuomenių. Miestas kelis kartus (345, 1372, 1905, 1926) apgriovė žemės drebėjimai.
-Epidamnas; -Epidamnos; -Dirachijus; -Durazzo