valstiečių pastatų durys: a – viensluoksnės, b – dvisluoksnės, c – įsprūdinės
durų schemos: a – dvivėrės, b – vienvėrės švaistinės, c – stumdomosios, d – sukamosios, e – sulankstomosios
dùrys, uždaroma anga sienoje, transporto priemonėje, balde ar kitur; įtaisas tai angai uždaryti. Patalpos duris sudaro staktos ir prie jų dviem–trimis vyriais arba kitaip pritvirtintos viena arba kelios sąvaros su apkaustais (rankenomis, užraktais ir kitomis detalėmis); kai kada po sąvara įtaisomas slenkstis. Pagal paskirtį būna lauko, vidinės, specialiosios (nedegios, ypač sandarios ir kitos), pagal sąvarų skaičių – vienvėrės, dvivėrės, pagal konstrukciją – aklinosios ir įstiklintosios, viengubosios ir dvigubosios, pagal atidarymo būdą – varstomosios (vienvėrės ir dvivėrės, kai kada švaistinės – atidaromos į abi puses), stumdomosios (sąvaros įstumiamos į sienos nišas), sukamosios, pakeliamosios, sulankstomosios (iš daugelio, viena su kita vyriais sujungtų sąvarų) ir kitokios.
Durų sąvaros daromos iš medienos (lentų, faneros, drožlių, plaušų plokščių – viensluoksnės ir dvisluoksnės lygiosios, rėminės, įsprūdinės), metalo (plieno, aliuminio), plastikų, stiklo arba mišrių medžiagų. Durys dažomos, lakuojamos, apdailinamos plastikais, oda, faneruojamos, apkalamos skarda. Kai kada durų sąvaros puošiamos polichromine tapyba (daugiausia ornamentine), dekoratyviais apkaustais (juostelėmis, vinutėmis, roželėmis, ilgais vyriais, rankenomis, apyraktėmis, antabomis, grotelėmis), apvadai – profiliais, kolonomis, piliastrais, karnizais, gembėmis, sandrikais, skulptūromis, ornamentais, archivoltais. Lauko durys yra pastato fasado, vidinės – interjero akcentas.
Vabalninko bažnyčios durys (Biržų rajono savivaldybė)
ūkinio pastato durys (Daržinėlės, Varėnos rajono savivaldybė)
Lietuvoje valstiečių pastatų durys buvo dviejų rūšių: gyvenamųjų namų bei svirnų, ūkinių trobesių. Seniausios durys, išlikusios iki 20 amžiaus pradžios, buvo daromos iš skeltų lentų, tvirtinamos bėgūnais. Gyvenamųjų namų durys buvo viensluoksnės, dvisluoksnės (abejos darytos iki 20 amžiaus pradžios) ir įsprūdinės (atsirado 19 amžiaus pabaigoje, ypač paplito 20 amžiaus pirmoje pusėje), svirnų – viensluoksnės ir dvisluoksnės. Dvisluoksnės buvo išorinės ir gyvenamųjų namų gerųjų patalpų durys, o kitos – viensluoksnės. Durys buvo vienvėrės ir dvivėrės; iki 20 amžiaus pradžios pasitaikydavo horizontaliai perpjautų (per jų atidarytą viršutinę dalį buvo išleidžiami dūmai, o apatinė uždaryta dalis saugodavo patalpą nuo šalto oro, neleisdavo gyvuliams įeiti į vidų).
Durų dalys buvo jungiamos dviem medinėmis juostomis. Durys varstėsi dviem, rečiau trimis geležiniais vyriais. Šoninės staktos rėmėsi į pamatinį sienojų, kuris atstojo ir slenkstį, viršutinė stakta buvo įleista į šoninius išsikišimus; kai kur (Žemaitijoje) svirnų viršutinė stakta buvo arkos pavidalo. Viensluoksnės durys darytos iš paprastų arba pusiau įlaidu suleistų vertikalių lentų. Dvisluoksnių durų vieną sluoksnį sudarė vertikalios lentos, kitą – įvairių formų lentelės, sukomponuotos dažniausiai rombais, rečiau stačia ar apversta eglute, gulsčiais, nuožulniais dryžiais, kvadratais. Įsprūdinių durų lentelės sustatytos į rėmus ir padalytos į tris ar keturis laukus. Gyvenamųjų namų ir svirnų durys kartais buvo dažomos (dviem, trimis, retai keturiomis spalvomis); mėgstamiausios spalvos: balta, mėlyna, rusva, žalia. Durys kartais buvo puošiamos lentelėse ir staktose išobliuotais grioveliais arba nusklembta staktų briauna, o retkarčiais net tapyba ar raižymu. 19–20 amžiais statytų tvartų, klojimų, daržinių durys buvo dvivėrės, sukaltos iš vertikalių lentų, sutvirtintų horizontaliomis juostomis, vyriai – geležiniai (iki 19 amžiaus ūkinių pastatų – bėgūnai).
tvarto durys (Gelvonų dvaro sodyba, Širvintų rajono savivaldybė)
2691