Dusmen miška yra Varėnos rj. ir Trakų rj. savivaldybių teritorijoje, tarp Daugų ir Vilkokšnio ežero. Plotas 8110 ha, mišku apaugę 6520 hektarų.
Valstybinės reikšmės miškų plotas 4000 ha, priklauso Valstybinių miškų urėdijos Varėnos ir Trakų regioniniams padaliniams; iki 2018 priklausė Valkininkų ir Trakų miškų urėdijoms. Sudaro Dusmenų, Geidukonių, Gudžių, Kreivakojų, Margių, Onuškio, Pamusio, Rudnios, Rakščios, Šilaičių, Vėžionių, Žilvinčiškių miškai. Dusmenų miškų pietinę dalį kerta Alytaus–Vilniaus plentas. Miškuose daug ežerų; didesnieji: Dumblys, Didžiulis, Gėjus, Kerėplis, Lynelis, Svitukas. Per miškų pietinę dalį teka Varėnė, jos kairieji intakai Musė ir Dusmena. Paviršius kalvotas. Tarp kalvų yra pelkių; didžiausios: Dusmenų, Gėjaus, Kerėplio. Augavietės: nederlingos ir derlingos normalaus drėgnumo bei laikinai užmirkusios; derlingos ir nederlingos pelkinės. Vietomis gausu riedulių. 99 % miškų yra ekosistemų apsaugos, 15,5 % vandenų apsauginiai, 74,6 % ūkiniai. Kultūrinės kilmės medynų 35 %. Pušynų 64 %, eglynų 18 %, beržynų 15 %, juodalksnynų 3 %.
Dusmenų miškai
Jaunuolynai sudaro 35 %, pusamžiai medynai 41 %, bręstantys 14 %, brandūs 10 %. Medynų vidutinis amžius 53 m., bonitetas II, 1, skalsumas 0,74, tūris 193 m3/ha. Kasmet priauga 3,9 m3/ha. Dusmenų miškų šiaurinė dalis priklauso Aukštadvario regioniniam parkui, Gėjaus apyežerės miškai – Gėjaus telmologiniam draustiniui. Pamusio miško 34 kvartale ir Gudžių miško 114 kvartale yra pilkapių, Šilaičių miško 71 kvartale – mitologinis akmuo Zuikio Lūpa.
II pasaulinio karo metais Dusmenų miškuose veikė sovietinių partizanų būrys Už Tėvynę. 1944–52 čia veikė Dainavos apygardos Merkio (Kazimieraičio) rinktinės Lietuvos partizanų būriai. Atkūrus nepriklausomybę žuvusiems Lietuvos partizanams pastatyti atminimo kryžiai.
2355
228