dusulys

dusulỹs, dispnja (gr. dyspnoia), oro trūkumo pojūtis kvėpuojant. Atsiranda dėl deguonies trūkumo, anglies dioksido pertekliaus organizme, acidozės, kvėpavimo centro dirginimo. Dėl dusulio pakinta kvėpavimo dažnis ir gylis. Dusulys gali būti ir sveikam, bet netreniruotam žmogui nuo didelio fizinio krūvio, atsidūrus aplinkoje, kur trūksta deguonies (kalnuose). Dusulį dažniausiai sukelia plaučių uždegimas, pneumotoraksas, hidrotoraksas, trachėjos ir gerklų navikai, svetimkūniai, uždegimas, kairiojo širdies skilvelio nepakankamumas, plaučių arterijos embolija, krūtinės ląstos deformacijos, diafragmos parezė, galvos smegenų navikai, encefalitas, psichogeninės priežastys (sergant neuroze), apsinuodijimas, medžiagų apykaitos produktų susikaupimas organizme. Dusulys atsiranda ūmiai (į kvėpavimo takus patekus svetimkūniui, užsikimšus plaučių arterijai), pamažu (sergant plaučių uždegimu), kartais ištinka priepuoliai (sergant bronchine astma). Dusulys gali būti ekspiracinis, kai sunku iškvėpti (sergant plaučių emfizema, bronchine astma), inspiracinis, kai sunku įkvėpti (patekus svetimkūniui, dėl uždegimo pabrinkus gerklų gleivinei), arba mišrusis. Šalinama dusulį sukėlusi priežastis.