dváita vedánta (skr. dvaita – dvejybė), vienos iš 6 ortodoksinių hinduizmo mokyklų – vedantos – dualistinė kryptis. Mokymą sukūrė Madhvas (1199–1276); jis išdėstytas komentaruose, skirtuose Brahmasūtrai, Upanišadoms ir Bhagavadgytai. Madhvas teigė, kad yra 3 amžinos ontologinės esatys – dievas ir nuo jo priklausomos individualiosios sielos (džyvos) bei negyvoji gamta. Egzistuoja skirtumai tarp dievo ir individualiosios sielos, dievo ir negyvosios gamtos, individualiosios sielos ir negyvosios gamtos, tarp individualiųjų sielų ir tarp negyvosios gamtos kategorijų. Pagal dvaitą vedantą, dievo ir žmogaus netapatumas išlieka net pasiekus aukščiausią vienybę. Dvaita vedanta turėjo įtakos vaišnavizmui Bengalijoje.
171