dvariónys, dvariõnai, 14–18 a. Lietuvos didžiojo kunigaikščio tarnai, atliekantys tam tikras valstybės valdymo funkcijas. Istorijos šaltiniuose vadinami curiales (lotyniškai), dvorane (gudiškai).
Atsirado iš didžiojo kunigaikščio kariaunos ir asmeninių tarnų. Daugiausia dvarionių buvo didžiojo kunigaikščio pilyse ir kiemuose, ypač Vilniuje ir Trakuose.
Dvarionimis buvo bajorai, rečiau miestiečiai. Vykdė valdovo teismo nuosprendžius, saugojo jo rūmus, gabeno jo paštą, suiminėjo nusikaltėlius, rinko mokesčius, surašinėjo prievoles ir kontroliavo, kaip jos atliekamos, buvo rūmų raštininkai.
Iš pradžių už tarnybą didysis kunigaikštis atsilygindavo natūra, vėliau duodavo valdyti dvarus, nuo 15 a. mokėjo ir pinigus. Per karą žymiausi dvarionys sudarydavo rūmų, arba dvaro, vėliavą (pulką), kiti – teritorinių pareigūnų palydas.
683