dvãsininkų mokỹklos, studijų ir mokslo įstaigos, rengiančios dvasininkus.
Dvasininkų mokyklos pasaulyje
Krikščionių dvasininkus rengia universitetinės ir aukštosios neuniversitetinės mokyklos. Kunigų seminarijos (universitetinės ir neuniversitetinės) yra specialios mokyklos dvasininkams rengti. Kai kurios jų gali būti prijungtos prie universitetinio tipo aukštosios mokyklos teologijos fakulteto, kur klierikai išeina visą teologijos kursą. Iš krikščionių daugiausia dvasininkų mokyklų turi katalikai; centras – Roma (11 teologijos universitetų ir institutų, 29 kunigų seminarijos ir 94 kolegijos). Žymiausios Vatikano mokslo įstaigos: Grigaliaus universitetas (įkurtas 1551), Romos teologijos akademija (įkurta 1695), Bažnyčios akademija (įkurta 1701), Šv. Tomo Akviniečio ir katalikų religijos akademija (įkurta 1879), Biblijos institutas (įkurtas 1909).
Grigaliaus universitetas
Svarbiausios Rusijos stačiatikų dvasininkų mokyklos yra dvasinės akademijos Maskvoje ir Sankt Peterburge, armėnų – dvasinė akademija Ečmiadzine.
Žymiausios evangelikų dvasininkus rengiančios mokyklos – Leipcigo, Tübingeno, Göttingeno, Hallės, Uppsalos, Oslo, Helsinkio universitetų teologijos fakultetai, Liuteronų aukštoji teologijos mokykla Oberurselyje (Vokietija), Gettysburgo ir Filadelfijos liuteronų teologijos seminarijos (abi Jungtinėse Amerikos Valstijose), Čikagos teologijos seminarija.
Nuo 20 a. pabaigos protestantų dvasininkėmis gali mokytis ir moterys.
Judėjų dvasininkus rengia ješivos (žymiausios – Slobodkos-Hebrono Jeruzalėje, Ješivos universitetas Niujorke), musulmonų – medresės ir kitos aukštosios mokyklos (svarbiausia – al Azharas Kaire).
Dvasininkų mokyklų kūrimasis
Pirmosios dvasininkų mokyklos atsirado Kinijoje. Antrame tūkstantmetyje prieš Kristų dvasininkų mokyklų turėjo egiptiečiai, babiloniečiai, žydai. Europoje pirmosios dvasininkų mokyklos buvo įkurtos Graikijoje. Pirmaisiais krikščionybės šimtmečiais vyskupai rengdavo kandidatus į kunigus. Jie gyvendavo vyskupo namuose, patarnaudavo per pamaldas, atlikdami vis svarbesnes pareigas gaudavo aukštesnius šventimus. Daug kunigų parengdavo Aleksandrijos, Cezarėjos, Edesos, Jeruzalės, Milano ir Romos krikščionių mokyklos. Viduriniais amžiais kunigus rengė vyskupai ir katedrų ar vienuolynų mokyklos, t. p. universitetai su teologijos, filosofijos ir bažnytinės teisės fakultetais. Tridento susirinkimas (1545–1563) nutarė, kad kiekviena vyskupija privalo turėti kunigų seminariją.
Dvasininkų mokyklos Lietuvoje
Lietuvoje po krikšto (1387) šventimus gaudavo katalikų kunigai, išėję mokslus vienuolynų mokyklose arba pas vyskupus ir mokytesnius kunigus. Kai kurie būsimi dvasininkai studijuodavo Prahos universitete, Jogailos universitete ar Italijoje. Nuo 1569 dvasininkus pradėjo rengti jėzuitų įkurta kolegija Vilniuje, 1579 – akademija (Vilniaus universitetas).
Telšių kunigų seminarija (atvirukas, išleido Felikso Milevičiaus knygynas Telšiuose, veikęs 1924–1941; © Žemaičių muziejus Alka)
Kauno kunigų seminarija (1930, fotografas Jokūbas Skrinska; © Žemaičių muziejus Alka)
1832 uždarius Vilniaus universitetą įkurta Vilniaus dvasinė akademija (Dvasinė katalikų akademija). Po Tridento susirinkimo buvo siekiama, kad seminarijas turėtų kiekviena vyskupija. Įsteigtos Vilniaus diecezinė kunigų seminarija (1582–1945, Vilniaus kunigų seminarija), Vilniaus popiežiškoji kunigų seminarija (1582–1798), Švenčiausios Trejybės seminarija Vilniuje (1601–1621; rengė unitų kunigus), Žemaičių kunigų seminarija (1622–1628 ir 1745–1864 veikė Varniuose, 1628–1745 – Kražiuose, nuo 1864 – Kauno kunigų seminarija; keturi šios seminarijos teologijos kursai vėliau perkelti į Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultetą), Vilniaus vienuolių misionierių seminarija (1773–1832). Dar veikė Vilniaus vyriausioji kunigų seminarija (1803–1833), Seinų kunigų seminarija (įkurta 1826, nuo 1919 veikė Gižuose, 1926–1944 Vilkaviškio kunigų seminarija), Telšių kunigų seminarija (1927–1946).
Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarija (architektai Jūras Balkevičius ir Marius Šaliamoras, 1997)
Užsienyje Lietuvos dvasininkai daugiausia studijavo Leuveno, Fribūro universitetuose, Grigaliaus universitete, Laterano dvasinėje akademijoje. Sovietinės okupacijos metais, suvaržius dvasininkų rengimą (veikė tik ribotą klierikų skaičių galinti turėti, KGB prižiūrima Kauno kunigų seminarija), apie 1975 pradėjo veikti jėzuitų, marijonų ir pranciškonų vienuolijų organizuota pogrindinė seminarija. 1989 buvo atkurta Telšių (nuo 2002 Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarija), 1992 – Vilkaviškio (nuo 1997 Vilkaviškio Palaimintojo Jurgio Matulaičio kunigų seminarija, uždaryta 2005), 1993 – Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarija.
1944 pasitraukę į Vakarus klierikai su savo vadovybe buvo sutelkti Vokietijoje, Eichstätto seminarijoje. Vėliau dauguma lietuvių dvasininkų studijavo Šv. Kazimiero kolegijoje (įkurta 1945) Romoje. Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai mokėsi vietinėse kunigų seminarijose, nuo 1890 – daugiausia lenkų Šv. Kirilo ir Metodijaus seminarijoje (Orchard Lake, Mičigano valstija).
Iki sovietinės okupacijos (1940) stačiatikių dvasininkus rengė dvasinės seminarijos Vilniuje (1828–1915) ir Kaune, žydų – tarptautinė rabinų seminarija Telšiuose, seminarijos Vilniuje, Kaune, Kelmėje ir Panevėžyje. Evangelikų dvasininkai rengti Lietuvos universiteto (vėliau Vytauto Didžiojo universitetas) Evangelikų fakultete (1923–1937), t. p. užsienyje (Karaliaučiaus, Tartu universitetuose), nuo 1992 buvo rengiami Klaipėdos universiteto Teologijos katedroje, 2013 ją uždarius nuo 2014 veikia Evangeliškosios teologijos centras universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institute. Evangelikų dvasininkai Lietuvai t. p. rengiami užsienyje – daugiausia Rygos ir Tartu universitetų Teologijos fakultetuose.
-kunigų seminarijos; -kunigų seminarija