dvejýbinis liñksnis (lot. casus duplex), dviejų vienodų linksnių konstrukcija, kurioje linksniai turi skirtingas funkcijas. Dažniausiai antrasis linksnis derinamas su pirmuoju ir eina jo tarininiu pažyminiu ar priedėliu. Dvejybinis linksnis yra senovinė indoeuropiečių kalbų sintaksinės raiškos priemonė, daugeliu atvejų atstojusi vėliau įsigalėjusius šalutinius sakinius. Lietuvių kalboje vartoti šie dvejybiniai linksniai: dvejybinis galininkas (Sakė mane šiokį, sakė mane tokį), dvejybinis kilmininkas (Neveizdėkiet mane (=manęs) taip juodos; J. Bretkūnas), dvejybinis naudininkas (Jai vos gyvai pavyko pro karvę prasprukti). Iš dvejybinių linksnių, kurių antrasis buvo dalyvis, išriedėjo galininko su dalyviu ir savaiminio (absoliutinio) naudininko konstrukcijos.
L: V. Ambrazas Lietuvių kalbos dalyvių istorinė sintaksė Vilnius 1979.
2352