Dvdešimt devintàsis teritòrinis šauli kòrpusas, SSRS kariuomenės korpusas. Sudarytas 1940 08–12 iš vadinamosios Lietuvos liaudies kariuomenės. Priklausė Raudonajai armijai. Korpusas perėmė Lietuvos liaudies kariuomenės ginkluotę, karinį ir kitą turtą. Buvo perdislokuotos formuojamos dalys, panaikinti nenumatyti performuoti buvusios Lietuvos Respublikos kariuomenės struktūriniai vienetai (valdybos, tarnybos, įstaigos, įmonės ir kita), atleista dalis civilių tarnautojų ir karininkų.
Korpusą sudarė 2 šaulių divizijos ir karinės dalys, tiesiogiai pavaldžios korpuso štabui (615 artilerijos pulkas, 26 kavalerijos pulkas, aviacijos eskadrilė ir kita). 179‑ąją šaulių diviziją sudarė 215‑asis, 234‑asis ir 259‑asis šaulių, 618‑asis lengvosios artilerijos, 619‑asis haubicų pulkas ir kita, 184‑ąją šaulių divizija – 262‑asis, 294‑asis ir 297‑asis šaulių, 616‑asis lengvosios artilerijos, 617‑asis haubicų pulkas ir kita. Visos korpuso dalys buvo atitrauktos nuo valstybinės sienos su Vokietija į rytinę Lietuvos dalį. Korpuso ir divizijų štabai buvo dislokuoti Vilniuje, dauguma dalių – Vilniuje ir jo apylinkėse, kai kurios – Kupiškyje, Obeliuose, Rokiškyje ir Ukmergėje.
29 teritorinio šaulių korpuso etatus sudarė apie 16 000 žm. (divizijų – apie 6000 žm.). Į korpusą buvo atsiųsta apie 300 sovietinių komisarų ir politinių vadovų (politrukų), štabai ir kai kurie daliniai papildyti Raudonosios armijos karininkais. Buvo diegiama SSRS kariuomenėje galiojanti tvarka. Blogos buities sąlygos, politinių vadovų veikla ir auklėjimo metodai kėlė lietuvių karių nepasitenkinimą, kuris buvo nuslopintas 1940 rudenį prasidėjusiais areštais. Iki 1941 pavasario suimta ir nuteista daugiau kaip 100 karių, kai kurie jų sušaudyti. 1941 04 buvo išformuotas 26 kavalerijos pulkas. 1941 05 korpuso dalys buvo išvestos į vasaros stovyklas: 179 šaulių divizija į Pabradės–Švenčionėlių poligoną, 184 šaulių divizija ir korpuso korpusinės dalys – į Varėnos poligoną. 1941 06 08–12 korpuso daugumos dalių vadai ir kai kurie aukštieji karininkai išsiųsti į tobulinimosi kursus Maskvos karo akademijoje. Juos pakeitė Raudonosios armijos karininkai, korpusą papildė ir eiliniai sovietiniai kariai. 1941 06 14–16 korpuse buvo suimta apie 320 karių (iš jų 253 karininkai) ir išvežta į Norilską, nedidelė dalis – į Rešiotus.
1941 06 22 prasidėjus SSRS–Vokietijos karui, 29 teritorinio šaulių korpuso dalims buvo įsakyta trauktis į Rusijos gilumą, tačiau per žygį lietuvių kariai sukilo. 06 28 suimta ir išvežta į Norilską dar 14 tobulinimosi kursuose buvusių artilerijos karininkų. Iš Raudonosios armijos pasitraukė beveik visos dalys, buvusios Varėnos poligone, arčiau Vokietijos sienos. 179 šaulių divizija traukėsi Raudonosios armijos apsuptyje, todėl iš armijos buvo traukiamasi pavieniui, nedidelėmis grupėmis, kuopomis, batalionais, pabėgant ar priešinantis ginklu. Per sukilimą ir atsitraukimą žuvo apie 120 lietuvių karių. Jau Rusijoje 1941 07 pradžioje buvo suimta dar apie 80 karių (iš jų 20 karininkų). Visi jie išvežti į Norilską. Keli šimtai lietuvių pateko į vokiečių nelaisvę kaip sovietiniai kariai. Į Rusiją (Pskovo sr.) atsitraukė tik nedidelė dalis korpuso – mažiau kaip 1500 karių. Per atsitraukimą kai kurios korpuso dalys ir daliniai dalyvavo kautynėse su vokiečiais.
1941 07 pabaigoje korpusas buvo išformuotas, kariai išskirstyti į Raudonosios armijos dalis, apie 50 karininkų išvežta į karininkų kursus Vystrel Solnečnogorske (apie 50 km nuo Maskvos Tverės kryptimi), vėliau išskirstyti į įvairias karo mokyklas. Korpuso dalių kariai, likę Lietuvoje, rinkosi į buvusias dalių dislokavimo vietas Vilniuje ir jo apylinkėse bei Pabradėje, vadovaujami Vilniuje susidariusio korpuso štabo. Iš jų vokiečių karinės vadovybės nurodymu 1941 07 23–25 buvo suformuoti 4 batalionai, vėliau priskirti lietuvių savisaugos daliniams (policijos batalionai). Kiti buvusio korpuso kariai paleisti iš tarnybos.
29 teritoriniuo šaulių korpuso vadai: V. Vitkauskas (1940 08–1941 06), V. Samochinas (nuo 1941 06).
2798