dvigedžiai moliùskai (Bivalvia), moliuskų (Mollusca) tipo bestuburių klasė. 4 būriai: pertvaražiauniai (Sepibranchiata), plokštėtažiauniai (Eulamellibranchiata), plunksnažiauniai (Protobranchiata) ir siūlažiauniai (Filibranchiata). Daugiau kaip 20 000 rūšių. Gyvena jūrų ir gėlųjų vandenų dugne.
Yra dvišalės simetrijos. Kūnas nuo kelių milimetrų iki 1,5 m ilgio, kriauklė susideda iš 2 geldelių. Nugaroje iš išorės geldeles jungia elastingas raištis (ligamentas) ir spyna, iš vidaus – 1 arba 2 suveriamieji raumenys. Kriauklė gaubia kūną, kurį sudaro liemuo ir koja. Dvigeldžiai moliuskai galvos neturi. Liemens šonuose į abi puses 2 nukarusios mantijos raukšlės iškloja mantijos ertmę, kurioje telpa koja ir kiti mantijos organai. Iš geldelių išsikiša tik mantijos kraštas, dalis kojos, kartais mantijos skiautės. Neturi ryklės, žandų, seilių liaukų ir radulės. Dvigeldžių moliuskų skrandis turi aklą maišelio formos išaugą, kurios viduje yra kristalinis kūgelis, padedantis virškinti. Minta detritu ir smulkiu planktonu. Virškinimas viduląstelinis. Jutimų organai neišsivystę, turi primityvias osfradijas ir statocistus (pusiausvyros organus). Dauguma dvigeldžių moliuskų skirtalyčiai, yra ir hermafroditų. Apvaisinimas išorinis.
paprastoji geldutė
a – valgomoji midija (Mytilus edulis), b – šukutė Pecten jacobaeus, c – akmengraužis (Pholas dastylus), d – upinė žirnė (Pisidium amnicum), e – raginė žirniukė, f – paprastoji geldutė
Dvigeldžiai moliuskai randami nuo kambro, ypač klestėjo mezozojuje. Kai kurie jų (austrės) valgomi, iš kitų (jūrinės ir gėlavandenės perluotės) gaunami perlai. Dvigeldžių moliuskų kriauklės naudojamos perlamutrui gaminti. Dalis dvigeldžių moliuskų yra parazitinių kirmėlių tarpiniai šeimininkai. Lietuvoje 33 rūšys. Iš jų dažnesnės: antinė bedantė (Anodonta anatina), paprastoji geldutė (Unio pictorum), raginė rutuliukė (Sphaerium corneum).
455
-bedantė; -geldutė; -midija; -valgomoji midija; -šukutė; -akmengraužis; -moliuskai