dvguba pilietýbė, bipatrzmas, asmens, turinčio vienu metu 2 valstybių pilietybę, teisinė padėtis (toks asmuo vadinamas bipatridu, bipolidu). Dažniausiai atsiranda dėl įvairių valstybių įstatymų, reguliuojančių pilietybės santykius, kolizijos. Dviguba pilietybė gali būti įgyjama gimstant (kai pilietybės suteikimas vaikui gimimo vietos valstybėje ir valstybėje, kurios piliečiai yra vaiko tėvai, reguliuojamas pagal skirtingus – žemės teisės ar kraujo teisės – principus) ar natūralizacijos būdu, jeigu pilietybę suteikianti valstybė nereikalauja atsisakyti turimos pilietybės. Daugelio valstybių konstitucijose ir įstatymuose įtvirtintas dvigubos pilietybės nepripažinimo principas, nes dviguba pilietybė pažeidžia asmens teisinio statuso reglamentavimo aiškumą. Valstybės sprendžia šią problemą nustatydamos dvigubos pilietybės galimumą ar negalimumą įgyjant pilietybę ir sudarydamos dvišales bei daugiašales sutartis dėl dvigubos pilietybės nepripažinimo.

LIETUVOJE įtvirtintas dvigubos pilietybės pripažinimo ar nepripažinimo principas, išskyrus įstatymo nustatytus atskirus atvejus.

bipatridas; bipolidas

557

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką