dvigubasis elektrinis sluoksnis
dvgubasis elektrnis slúoksnis, plona molekulinių matmenų sritis tarpfazinėje riboje, susidedanti iš erdvėje atskirtų dviejų priešingo ženklo elektros krūvių sluoksnių, sudarytų iš elektronų, jonų arba polinių molekulių. Gali susidaryti dviejų kietųjų fazių, kietosios ir skystosios, kietosios ir dujinės, dviejų skystųjų, skystosios ir dujinės fazių sąlyčio riboje. Didžiausią praktinę reikšmę turi dvigubasis elektrinis sluoksnis, susidaręs kietojo arba skystojo laidininko (dažniausiai metalo) ir tirpalo bei kietojo kūno arba skysčio ir dujų (dažniausiai oro) tarpfazinėje riboje. Dvigubasis elektrinis sluoksnis susidaro, kai vieno ženklo elektringosios dalelės pereina iš vienos fazės į kitą ir vienoje fazėje atsiranda jų perteklius, kitoje – trūkumas (arba vyksta vieno ženklo jonų arba orientuotų polinių molekulių atrankinė adsorbcija vienos fazės paviršiuje). Pagal naujausią sampratą dvigubasis elektrinis sluoksnis susideda iš tankiosios ir difuzinės dalies. Tankioji dvigubojo elektrinio sluoksnio dalis (Helmholtzo sluoksnis) yra vidutinio jonų spindulio storio ir panaši į plokščiąjį elektrinį kondensatorių, susidaro dėl elektrostatinių tarpmolekulinių jėgų veikimo. Difuzinė dvigubojo elektrinio sluoksnio dalis (gilyn į fazę laipsniškai mažėjančio krūvio tankio sritis) susidaro dėl elektringųjų dalelių ir molekulių šiluminio judėjimo. Dvigubojo elektrinio sluoksnio sandara ir savybės nustatomos remiantis talpos, elektrokinetinių reiškinių ir elektrokapiliarinių reiškinių tyrimo rezultatais. Dėl elektrostatinės sąveikos tarp atskirtų priešingo ženklo krūvių tarpfazinėje riboje susidaro elektrinis laukas, lemiantis potencialų skirtumą tarp fazių. Potencialo gradientas tarpfazinėje riboje būna labai didelis, nes atstumas tarp krūvių sluoksnių yra labai mažas. Dvigubasis elektrinis sluoksnis daro didelę įtaką elektrocheminių reakcijų greičiui, adsorbcijai, dispersinių sistemų patvarumui, kietųjų kūnų vilgumui, biologinėms sistemoms. Dvigubasis elektrinis sluoksnis lemia elektrinių impulsų sklidimą nervais ir raumenimis.
2509