dvinarė žvaigždė – Sirijus
dvinãrė žvaigžd, dviejų žvaigždžių sistema, kurios nariai, veikiami tarpusavio gravitacijos jėgų, skrieja pagal Keplerio dėsnius apie bendrą jų masės centrą elipsinėmis orbitomis. Dvinarės žvaigždės ir daugianarės žvaigždės susidaro fragmentuojantis molekuliniams debesims, todėl jų narių amžius ir cheminė sudėtis vienoda. Dvinarės žvaigždės skirstomos pagal jų atradimo metodą. Vizualinės dvinarės žvaigždės nariai matomi atskirai. Astrometrinės dvinarės žvaigždės nariai atskirai nematomi, bet dėl jų orbitinio judėjimo atsiranda periodinis sistemos savojo judėjimo kitimas. Interferometrinės ir speklinterferometrinės dvinarės žvaigždės atrandamos ir tiriamos interferometrijos ir speklinterferometrijos metodais. Dvinarės žvaigždės, atrandamos, kai Mėnulis uždengia žvaigždę (okultacija), vadinamos okultacinėmis dvinarėmis žvaigždėmis.
Dvinarės žvaigždės, atpažįstamos pagal jų narių, matomų atskirai, savojo judėjimo panašumą, priskiriamos prie dvinarių žvaigždžių su bendru savuoju judėjimu. Fotometrinės dvinarės žvaigždės atrandamos daugiaspalvės fotometrijos metodais, spektrinės dvinarės žvaigždės – pagal radialiojo greičio periodinį kitimą. Pagal radialiųjų greičių kitimo kreivę galima rasti spektrinės dvinarės žvaigždės orbitos elementus. Dvinarės žvaigždės, kurių spektras susideda iš abiejų narių spektrų, tačiau dėl didelio orbitinio periodo neįmanoma išmatuoti jų radialiojo greičio kitimo, yra neišskirtosios dvinarės žvaigždės. Užtemdomųjų dvinarių žvaigždžių narių orbitų plokštuma beveik sutampa su regėjimo spinduliu, todėl jie periodiškai užtemdo vienas kitą ir periodiškai kinta sistemos spindesys. Iš spindesio kitimo kreivės nustatomi šių dvinarių žvaigždžių (užtemdomųjų kintamųjų) orbitų elementai. Elipsoidinės dvinarės žvaigždės nariai yra labai arti vienas kito ir dėl jų tarpusavio gravitacinės traukos jų forma yra elipsoido pavidalo. Dėl orbitinio judėjimo kinta matomas elipsoidinės dvinarės žvaigždės spinduliuojančiojo paviršiaus plotas, taigi ir sistemos spindesys. Atstumai tarp dvinarės žvaigždės narių nevienodi, todėl ir jų orbitiniai periodai yra nuo keliolikos minučių iki milijonų metų. Glaudžiosios dvinarės žvaigždės nariai sąveikauja ir turi poveikio vienas kito evoliucijai. Sąveikaujančios dvinarės žvaigždės yra Ia tipo supernovos, novos, Dvynių U tipo žvaigždės, Skalikų RS kintamosios, simbiotinės žvaigždės, rentgeno dvinarės žvaigždės. Jeigu atstumas tarp dvinarių žvaigždžių narių didelis, jie evoliucionuoja kaip pavienės žvaigždės. Jeigu spektrinė dvinarė žvaigždė yra ir užtemdomoji kintamoji, galima apskaičiuoti jos narių masę, skersmenį ir kitus fizikinius parametrus. Jei žinomi dvinarės žvaigždės vizualinės ir spektroskopinės orbitos parametrai, taip pat galima rasti atskirų jos narių mases. Šiuo metu dvinarės žvaigždės yra vienintelis tiesioginis šaltinis žvaigždžių masėms nustatyti. Patikimai apskaičiuotos tik apie 100 dvinarių žvaigždžių masės. Yra į dvinares žvaigždes panašių žvaigždžių porų; kai dvi žvaigždės danguje matomos greta, bet erdvėje jos yra taip toli viena nuo kitos, kad jų nesieja gravitacijos jėgos (tokios poros vadinamos optinėmis dvinarėmis žvaigždėmis).
Istorija
Pirmąją vizualinę dvinarę žvaigždę – Micarą – 1617 atrado Benedetto Castelli (Italija). 1803 F. W. Herschelis įrodė, kad kai kurios jo stebėtos vizualinės dvinarės žvaigždės juda apie bendrą masės centrą. 1844 F. W. Besselis atrado pirmąją astrometrinę dvinarę žvaigždę – Sirijų, kuris 1862 vizualiai buvo išskirtas į du narius. Pirmąją užtemdomąją kintamąją dvinarę žvaigždę – Algolį – 1669 atrado Geminianas Montanari (Italija). 1783 Johnas Goodricke’as (Anglija) nustatė jo spindesio kitimo pobūdį ir spindesio kitimo priežastį paaiškino užtemimais. Pirmosios spektrinės dvinarės žvaigždės aptiktos 1889. Iki 2019 atrasta daugiau kaip 100 000 vizualinių dvinarių žvaigždžių, tačiau tik apie 1600 iš jų nustatytos orbitos. Daug naujų dvinarių žvaigždžių atrado ir atliko labai tikslius žinomų dvinarių žvaigždžių astrometrinius ir fotometrinius matavimus kosminė Hipparcos observatorija: atrasta apie 3000 spektrinių dvinarių žvaigždžių, apie 6000 užtemdomųjų dvinarių žvaigždžių.
1790