dvylikapištė žarnà (duodenum), pradinė plonosios žarnos dalis. Dvylikapirštė žarna yra 25–30 cm ilgio, iki 5 cm skersmens (storesnė už kitas plonosios žarnos dalis), C raidės pavidalo. Prasideda stuburo dešinėje pusėje (ties pirmuoju juosmens slanksteliu) skrandžio prievarčiu, eina 4–5 cm į dešinę, nusileidžia iki juosmens trečiojo slankstelio, sukasi į kairę, kryžiuojasi su stuburu ir įstrižai kyla į viršų iki juosmens antrojo slankstelio. Toliau pereina į tuščiąją žarną.
Skiriamos 3 dvylikapirštės žarnos dalys: viršutinė, nusileidžiančioji ir apatinė (ši dar skirstoma į horizontaliąją ir kylančiąją). Tarp pirmųjų dviejų dalių yra viršutinis dvylikapirštės žarnos linkis, o tarp nusileidžiančiosios ir apatinės horizontaliosios dalies – apatinis linkis. Pilvaplėvė dengia tik dalį dvylikapirštės žarnos (daugiausia iš priekio). Dvylikapirštės žarnos gleivinė (išskyrus viršutinę dalį – stormenį) skersai žiediškai raukšlėta. Nusileidžiančiojoje dvylikapirštės žarnos dalyje dar yra išilginė klostė su speneliu, į kurį atsiveria kasos ir bendrasis tulžies latakas. Gleivinėje gausu apie 1 mm dydžio išaugų (žarnų gaurelių) ir liaukų, kurios išskiria žarnų sultis. Dvylikapirštėje žarnoje toliau virškinamas iš skrandžio patekęs maistas (čia jį skaido kasos ir žarnų sulčių fermentai). Suvirškintas maistas pro gaurelius įsiurbiamas į limfą ir kraują. Dvylikapirštėje žarnoje gaminami hormonai, kurie skatina virškinimą (sekretinas, cholecistokininas).
dvylikapirštė žarna: 1 – viršutinis linkis, 2 – viršutinė dalis, 3 – prievartis, 4 – kasa, 5 – apatinis linkis, 6 – kylančioji dalis, 7 – horizontalioji dalis, 8 – žiedinės raukšlės, 9 – nusileidžiančioji dalis
2977