dygiaõdžiai (Echinodermata), bestuburių gyvūnų tipas. Skirstomi į 5 klases: jūrų lelijos, jūrų žvaigždės, ofiūros, jūrų ežiai, holoturijos. Apie 6000 rūšių. Gyvena vandenynų ir jūrų dugne. Dabartiniai dygiaodžiai būna nuo kelių milimetrų iki 5 m, iškastiniai – iki 20 m ilgio. Kūnas žvaigždės, rutulio, taurės, maišelio formos, įvairių, kartais labai ryškių spalvų. Dygiaodžiams būdinga spindulinė simetrija, ambulakrinė sistema. Turi antrinę burną, vidinį skeletą, celomą. Skeletas susideda iš kalkinių plokštelių, kurios dažnai sudaro ištisinį šarvą su daugybe kalkinių spyglių išorėje (iš to kilo pavadinimas). Kvėpuoja oda, odos žiaunomis, iš dalies ambulakrine sistema. Kraujotakos ir nervų sistema menkai išsivysčiusi. Dauguma dygiaodžių plėšrūs (minta kirmėlėmis, moliuskais, krabais, žuvimis), kiti minta augalais, detritu. Dauginasi lytiniu, retai nelytiniu (dalijimosi) būdu. Vystosi su metamorfoze. Jūrų ežių ikrai, kai kurios holoturijos vartojami maistui. Iš holoturijų gaunami vaistų preparatai. Iškastiniai dygiaodžiai aptinkami nuo prekambro, klestėjo ordovike; daugelis jų išnyko viduriniame ir vėlyvajame paleozojuje. Baltijos pietvakarinėje dalyje aptinkamos 2 dygiaodžių rūšys: paprastoji jūrų žvaigždė (Asterias rubens), ofiūra Ophiura albida.
455