Ale Ahmad Džalal (Jalal Al‑e Ahmad, Džalalas Al Ahmãdas) 1923 12 02Teheranas 1969 09 09Asalem (Giliano ostanas; palaidotas Rajuje, Teherano ostanas), Irano rašytojas.
Biografija
Užaugo religinių veikėjų šeimoje. 1946 baigė persų literatūros studijas Teherano pedagogikos institute. Dirbo mokytoju. Buvo įvairių kairiųjų partijų aktyvistas. Nusivylęs jų veikla, grįžo prie religijos ir tautos ištakų.
Kūryba
Prozos kūrinyje Mokyklos direktorius (1958) subtiliai atskleidžiama kaimo mokyklos vadovo inteligento neviltis, gyvenant patriarchalinėje aplinkoje. Prozos knygose Bičių nuotykiai (1955), Kas plunksna parašyta (1961), alegoriškai gvildenami Irano socialiniai klausimai. Sukūrė apsakymų (rinkiniai Apsilankymai 1946, Apie mūsų kančias, Setaras, abu 1948, Nereikalinga moteris 1952, juose vaizdavo skurdų Irano žemesniųjų sluoksnių gyvenimą). Parašė istorinių, literatūrinių esė, monografijų, kelionių apybraižų (knygoje Šapelis minioje perteikiami 1964 atlikto chadžo išgyvenimai). Dž. Ale Ahmado grožiniams kūriniams būdinga gyvas stilius, šnekamoji kalba, ryšku persų klasikinės prozos tradicijos įtaka. Gvildenama vertybių, tradicijų, dorovės, Vakarų įtakos, šalies sekuliarizacijos, religinės temos. Dž. Ale Ahmado esė rinkinyje Keliaklupsčiavimas prieš Vakarus (1962) kritikuojama imperializmo įtaka Irane. Rinkinio pavadinimas Gharbzadegi (lietuvių kalba dar verčiamas Okcidentozė) tapo bendriniu terminu – Reza‑šacho Pehlevi režimo kaltinimu. Rinkinyje keliamos šalies išvadavimo iš užsienio kapitalo vergijos būtinumo ir grįžimo prie tradicinių vertybių idėjos tapo vienu Irano islamo revoliucijos (1979) postūmių. Dž. Ale Ahmadas į persų kalbą išvertė prancūzų rašytojų kūrinių.
2774