Džãmo minarètas, Džãmo minarètas ir kit statini liẽkanos (angl. Minaret and Archaeological Remains of Jam, pranc. Minaret et vestiges archéologiques de Djam), 12 a. islamo architektūros paminklas. Yra Ghoro provincijoje Afganistane. Užima apie 70 ha teritoriją. Išskirtinis islamo architektūros ir dailės paminklas. Pasaulio paveldo vertybė (nuo 2002, pavojuje nuo 2002).
Džamo minaretas Ghoro provincijoje (manoma, 1194)
Džamo minaretas – pasviręs 65 m aukščio statinys prie Džamo ir Harirudo upių santakos. Antras pagal aukštį minaretas pasaulyje. Į viršų siaurėjančio cilindro formos, 4 tarpsnių, su aštuoniakampe baze (skersmuo 9 metrai). Pastatytas iš degto molio plytų. Statinys dekoruotas stiuko lipdiniais ir glazūruotomis plytelėmis, iš reljefiško plytų mūro suformuotais geometriniais ir augaliniais ornamentais, seniausio arabų kaligrafijos stiliaus rašto įrašais. Minaretas turėjo 2 balkonus, viršūnėje – mažą kupolą. Manoma, minaretą senovės mieste Firozkohe 1194 pastatė Guridų dinastijos sultonas Ala ud Dinas (valdė 1163–1202). Šalia minareto yra žydų kapinės (išliko, manoma, 11–12 a. akmenų grupė su hebrajiškais įrašais), Guridų dinastijos laikotarpio gyvenvietės pilių, 3 bokštų, tilto, sakralinio pastato, tvirtovės sienų, turgaus, forto, vandens rezervuaro liekanų.
2271
-Jamo minaretas; -Afganistano pasaulio paveldo paminklai