Džarmo (Jarmo, Džármas), neolito gyvenvietė Zagroso kalnuose, į rytus nuo Kirkuko miesto, Irake. 1948–1955 tyrinėjo R. J. Braidwoodas.
Gyvenvietė užima apie 1 ha plotą. Rasta iki 7 m storio kultūrinis sluoksnis; aptikta 16 horizontų. Rasta iš molio drėbtų kvadratinio plano pastatų liekanų su moline krosnimi viduryje, daug titnago ir obsidiano dirbinių – įvairių mikrolitų (trapecijų, trikampių, segmentų), gremžtukų, grandukų, ylų, akmeninių trinamųjų girnų, piestų su grūstuvais, glūdintų kirvelių ir kaplių, kaulinių ir raginių ylų, adatų. Aptikta molinių žmonių ir gyvūnų figūrėlių. Keraminiai indai primityvūs. Jau ankstyvuoju laikotarpiu žmonės vertėsi žemdirbyste ir gyvulininkyste (apatiniuose sluoksniuose rasta apdegusių miežių ir kviečių grūdų, ožkų kaulų, viršutiniuose – ir galvijų, avių, kiaulių kaulų), medžiokle. Manoma, kad čia pradėta gyventi apie 6750 prieš Kristų (nustatyta radiokarboniniu metodu pagal 14C) – tai viena ankstyviausių gamybinio ūkio gyvenviečių pasaulyje. Kai kurie tyrėjai skiria Džarmo kultūrą.
Džarmo (2021)
2674