Kùkas Džeimsas (James Cook) 1728 10 27Marton (prie Middlesbrough, Jorkšyras) 1779 02 14Havajų sala, anglų jūrininkas, keliautojas. Nuo 1755 tarnavo Karališkajame jūrų laivyne. Vadovavo 3 kelionėms aplink pasaulį. Per pirmąją kelionę (1768–71) laivu Endeavour apiplaukė (iš rytų į vakarus) Horno kyšulį, Ramiajame vandenyne aplankė Tahiti salą, joje su J. Banksu vykdė astronominius (Veneros slinkimo pro Saulės diską) tyrimus, tyrė kitas Draugijos salas (kai kurias jų atrado), apiplaukė Naująją Zelandiją, kartografavo jos krantus, atrado sąsiaurį (vėliau pavadintą jo vardu) tarp Šiaurės ir Pietų salos, Didįjį Barjerinį rifą ir Australijos rytinį krantą (1770 04 29 buvo išsilaipinęs Kurnellio pusiasalio pakrantėje), perplaukė Torreso sąsiaurį (tuo patvirtino ankstesnį L. V. de Torreso atradimą ir įrodė, kad Australija nesijungia su Naujaja Gvinėja) ir per Indijos bei Atlanto vandenynus grįžo į Angliją.
Džeimso Kuko portretas
1772–75 kelionė
Per antrąją kelionę (1772–75) laivais Resolution ir Adventure pirmasis apiplaukė Žemę iš vakarų į rytus, ieškojo nežinomo Pietų žemyno (Terra australis incognita), 3 kartus kirto (1773, 1774) Pietų poliaratį ir 1774 01 30 pasiekė 71° 10′ pietų platumos (Amundseno jūrą). Iš ten nuplaukė ieškoti naujų žemių Ramiajame vandenyne; atrado Tuamotu salyno 2 atolus, Kuko salyno Hervey (dabartinė Manuae) salą bei Palmerstono atolą, Naujųjų Hebridų (dabartinės Vanuatu) salų pietinę grupę, Naująją Kaledoniją, Niue, Norfolko, Pietų Georgijos, Pietų Sandwicho salas. Antrąją kelionę aprašė knygoje Kelionė Pietų ašigalio link ir aplink pasaulį (A Voyage Towards the South Pole and Round the World 1777).
1776–79 kelionė
Per trečiąją kelionę (1776–79) laivais Resolution ir Discovery plaukė (iš vakarų į rytus) tęsti tyrimų Ramiajame vandenyne ir ieškoti Šiaurės vakarų jūrų kelio iš Ramiojo į Atlanto vandenyną. Atrado dar 3 Kuko salyno atolus, Haapai salas (Tongos salyne), Tubuai salą, Kalėdų (Kiritimati) salą, 5 Havajų salas (pavadino Sandwicho salomis). 1778 vasarą tyrė Kanados, Aliaskos pakrantes, Vancouverio salą, perplaukęs Beringo sąsiaurį pasiekė 70° 44′ šiaurės platumos (Čiukčių jūrą). Grįždamas atrado Havajų salyno pietrytines salas (Maui, Havajų); 1779 buvo havajiečių nukautas. 1780 ekspedicija sugrįžo į Didžiąją Britaniją.
Veikalai
Kelionė Pietų ašigalio link ir aplink pasaulį (A Voyage Towards the South Pole and Round the World 1777).
Po Džeimso Kuko mirties Johnas Cawte’as Beaglehole’is paskelbė jo kelionių dienoraščius ir užrašus (The Journals of Cpt. James Cook 3 t. 1955–67).
Atminimo įamžinimas
Jo vardu vadinama daugiau kaip 20 geografinių objektų – viršūnė Naujojoje Zelandijoje (Kuko kalnas), kalnas Kanados ir Aliaskos pasienyje, įlanka prie Aliaskos krantų (Kuko įlanka), salynas (Kuko salos) ir sąsiauris (Kuko sąsiauris) Ramiajame vandenyne, krateris matomoje Mėnulio pusėje (1935) ir kita.
Džeimso Kuko išsilaipinimo vietą žymintis obeliskas Kurnellyje (Sidnėjaus apylinkės, Kamay Botany įlankos nacionalinis parkas)
L: K. Tvistas Džeimsas Kukas: per Ramųjį vandenyną į Okeaniją Kaunas 1995.