Džhukãro kultūrà (Jhukaro kultūra), eneolito archeologinė kultūra.
Buvo paplitusi 1900–1600 pr. Kr. dabartinio Pakistano teritorijoje ir dabartinėje Indijoje (Indo slėnyje). Pavadinta pagal 1928 indų archeologo N. Madumdaro tyrinėtą Džhukaro (Pakistanas) gyvenvietę. Ši kultūra pakeitė Harappos kultūrą. Džhukaro kultūros būdingiausia archeologinė medžiaga yra iš Čanhu Daro (Sinde) gyvenvietės, datuojamos 4000–1700 pr. Kr.; ši medžiaga leidžia teigti, kad tarp Harappos kultūros ir Džhukaro kultūros buvo pertrauka. Rasti dirbiniai turi įvairių kultūrų (iš Indostano, Beludžistano ir Vidurio Rytų regionų) elementų.
Džhukaro kltūrai būdinga dvispalvė keramika, puošta įvairiais ornamentais, ir antspaudai, pagaminti iš akmens, molio ir fajanso, varinės segės bei pentiniai kirviai. Žmonės gyveno iš degtų plytų statytuose namuose, vertėsi žemdirbyste (augino kviečius, miežius, ryžius), gyvulininkyste (laikė buivolus, avis, ožkas, kiaules), žvejyba ir medžiokle. Jie prekiavo su kitomis Indijos sritimis.