Dzibilchaltún (Cibilčaltùnas), vienas didžiausių majų miestų, buvęs į šiaurę nuo Méridos, Jukatano pusiasalio šiaurės vakarų dalyje (Jukatano valstija, Meksika). Įkurtas apie 800 pr. Kr. Buvo svarbus majų kultūros, prekybos ir religinis centras. Klestėjimo laikotarpiu (apie 600–900) mieste gyveno apie 25 000 žmonių, vėliau jis ėmė smukti; 16 a. pradžioje užimtas ispanų. 1957–65 Dzibilchaltúną tyrinėjo Tulane’o universiteto archeologai. Miesto griuvėsiai užima 19 km2 plotą. Jo centrinėje dalyje yra Septynių lėlių šventykla – vienintelė majų šventykla su langais ir bokštu (vietoj stogo), nuo kurios veda kelias prie aukojimo šulinio (apie 44 m gylio karstinės kilmės vandens rezervuaro). Išliko rūmų, šventyklų, piramidžių, gyvenamųjų namų ir kitų statinių (iš viso apie 8400) griuvėsių; tarp jų ir apie 1600 statytos ispanų pranciškonų koplyčios griuvėsiai. Svarbiausius pastatus jungė apie 15 m pločio išgrįsti keliai (iš viso 12). Manoma, Dzibilchaltúnas buvo svarbus druskos prekybos centras (šalia yra druskos gavybos regionas). Miesto griuvėsiai ir jo apylinkės – nacionalinis parkas (1987).
Septynių lėlių šventykla Dzibilchaltúne
2674