Džibùčio istòrija
Ikikolonijiniai laikai
Apie 3 a. pr. Kr. į dabartinio Džibučio teritoriją atsikėlė klajoklių arabų gentys (jų palikuoniai danakiliai, arba afarai, tebegyvena šalies šiaurėje ir vakaruose). Iš dabartinio Somalio migravę isai išstūmė danakilius iš krašto pietinės dalies. Nuo 825 plito islamas. Iki 16 a. prekybos kelius kontroliavo arabai, vėliau – portugalai.
Kolonijinis laikotarpis
1862 Oboke (Tadžuros įlankos šiaurinis krantas) įsitvirtino prancūzai. 1888 kraštas buvo paskelbtas kolonija ir pavadintas Prancūzijos Somalio Krantu. 1892 jos administraciniu centru tapo Džibutis. 1946 kolonija gavo Prancūzijos užjūrio teritorijos statusą, 1956 – dalinę autonomiją. 1967 kraštas buvo paskelbtas Prancūzijos valda (autonominė teritorija), pavadintas Prancūzijos Afarų ir isų teritorija. Per 1977 referendumą dauguma gyventojų balsavo už nepriklausomybę; rinkimus į Deputatų Rūmus (parlamentą) laimėjo Afrikiečių liaudies lyga už nepriklausomybę (įkurta 1975), siekianti šalies politinio savarankiškumo.
moterys šoka Džibučio gatvėje (20 a. pirmos pusės atvirukas)
Nepriklausomybės laikotarpis
1977 šalis paskelbta nepriklausoma Džibučio Respublika, prezidentu tapo Afrikiečių liaudies lygos už nepriklausomybę vadovas H. Guledas Aptidonas (iki 1999). Šiam laikotarpiui būdinga danakilių ir isų (jie vyravo valdžios įstaigose) etninis konfliktas, t. p. teritorinių ginčų su Etiopija bei Somaliu reguliavimas ir valstybės sienų demarkacija. Per 1977–78 Etiopijos ir Somalio karą į Džibutį atvyko daug pabėgėlių, tai pablogino šalies ūkio padėtį.
1979 vietoj valdančiosios Afrikiečių liaudies lygos už nepriklausomybę įkurta nauja partija – Liaudies pažangos susivienijimas (pirmininkas H. Guledas Aptidonas, nuo 1997 – I. O. Gelle). 1981–92 jis buvo vienintelė legali šalies partija.
9 dešimtmetyje danakilių ir isų etninis konfliktas sustiprėjo, 1991 virto pilietiniu karu; tais metais buvo įkurtas danakiliams atstovaujantis Vienybės ir demokratijos atkūrimo frontas (nuo 1996 legali politinė partija). 1992 konstitucija įteisino 4 partijų veiklą. 1994 šalies vadovybė sudarė taiką su Vienybės ir demokratijos atkūrimo frontu, dalis danakilių partizanų pagal šią sutartį pradėjo tarnauti Džibučio reguliariojoje kariuomenėje. 1997 legalizuotos visos politinės partijos. Parlamento rinkimus 1997 laimėjo Liaudies pažangos susivienijimo bei Vienybės ir demokratijos atkūrimo fronto koalicija, 2003, 2008, 2013, 2018 – Liaudies pažangos susivienijimo dominuojama Prezidentinės daugumos sąjungos koalicija.
1999 prezidentu išrinktas I. O. Gelle (perrinktas 2005, 2011, 2016 ir 2021; 2010 įtikino parlamentą priimti konstitucijos pataisas, kurios leistų jam kandidatuoti trečiai kadencijai). Dėl galutinai nesureguliuotų isų ir danakilių etninių nesutarimų Džibučio vidaus padėtis nestabili. Šalis politikos, ekonomikos ir gynybos srityse glaudžiai bendradarbiauja su Prancūzija ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Dėl teritorinių nesutarimų 2008 06 kilo trijų dienų Džibučio ir Eritrėjos karinis konfliktas.
Jungtinių Tautų (1977), Afrikos Sąjungos (1977), Arabų lygos (1977), Islamo bendradarbiavimo organizacijos (1978) narys. Diplomatiniai santykiai su Lietuva nuo 1999.
1489
2271
Džibučio konstitucinė santvarka
Džibučio partijos ir profsąjungos