Džibùčio kis
Bendroji ūkio apžvalga
Džibutis – ekonomiškai silpna valstybė.
2021, Pasaulio banko duomenimis, Džibučio BVP sudarė 3,371 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 5,939 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 3364 JAV dolerius (pagal perkamosios galios paritetą – 5926 JAV dolerius). Infliacija 3,2 % (2024 06).
https://s.vle.lt/diagramos/239.html
Pramonė
geoterminiai gręžiniai (Fiale Caldera)
Pramonė menkai išplėtota (apdirbamosios pramonės produkcija sudaro apie 3 % BVP); yra nedidelių naftos perdirbimo, tekstilės, odos, maisto pramonės, cemento gamybos įmonių (daugiausia sostinėje). Gaminama elektros elektros energija.
Bioprodukcinis ūkis
Bioprodukcinis ūkis tenkina 3 % Džibučio maisto poreikių. Žemės ūkyje dirba apie 80 % ekonomiškai aktyvių Džibučio gyventojų (iš jų apie 50 % verčiasi klajokline gyvulininkyste). Ganyklos užima 9 % Džibučio teritorijos. Auginama daržovės, vaismedžiai, javai, kavamedžiai, datuliniai finikai. Veisiama ožkos, avys, galvijai, kupranugariai, asilai. Džibučio gyvulių skaičius – 1 lentelėje, gyvulininkystės produkcija – 2 lentelėje. Iš ežerų ir jūros vandens gaunama druska.
piemuo gena ožkų bandą
1
2
Žvejyba (vidaus vandenyse ir jūroje). Renkami perlai, pintys, koralai, kriauklės perlamutrui gauti.
Turizmas
21 a. pradžioje Džibutį kasmet aplankė apie 20 000 užsienio turistų.
Transportas ir ryšiai
Džibučio uostas
Geležinkelių yra apie 120 km (Džibučio–Adis Abebos linijos dalis). Automobilių kelių – 2890 km, iš jų su kieta danga 364 km. Tarptautinis oro uostas (apie 6 km nuo sostinės). 21 a. pradžioje buvo įregistruota 13 jūrų laivų; prekybinio laivyno tonažas 3967 bruto tonos. Jūrų svarbiausias uostas – Džibutis (nuo 1981 laisvasis uostas); krovinių apyvarta (eksportuojamos ir Etiopijos prekės) sukuria apie 80 % Džibučio BVP.
Bankai
Džibučio centrinis bankas – Džibučio nacionalinis bankas (Banque Nationale de Djibouti, įkurtas 1977, būstinė Džibutyje). 21 a. pradžioje dar veikė (visi Džibutyje) Plėtros bankas (Banque de Développement de Djibouti, įkurtas 1983) ir 4 užsienio bankai (2 Prancūzijos, po vieną Etiopijos ir Liuksemburgo). Džibučio piniginis vienetas – Džibučio frankas, lygus 100 santimų.
Užsienio prekyba
Džibučio užsienio prekybos balansas neigiamas. Daugiausia eksportuojama odos, kava, importuojama maisto produktai ir gėrimai, naftos ir chemijos pramonės produktai, mašinos ir transporto priemonės. Daugiausia prekių eksportuojama į Somalį (apie 50 % viso Džibučio eksporto), Jemeną, Etiopiją, importuojama – iš Prancūzijos, Etiopijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Saudo Arabijos.
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuvos statistikos departamento (nuo 2023 Valstybės duomenų agentūra) duomenimis, 2016 Lietuva eksportavo į Džibutį prekių už 280,6 tūkst. eurų, 2018 – už 41,4 tūkst. eurų. 2023 Lietuva eksportavo į Džibutį prekių už 600 tūkst. eurų, 2022 importavo iš Džibučio prekių už 3,9 tūkst. eurų.
Džibučio BVP struktūra (2000)
2271
-Džibučio pramonė; -Džibučio žemės ūkis; -turizmas Džibutyje; -Džibučio transportas; -Džibučio bankai; -Džibučio užsienio prekyba
Džibučio konstitucinė santvarka
Džibučio partijos ir profesinės sąjungos