dzesma (latv. daina, giesmė), nedidelis latvių liaudies muzikos ir poezijos kūrinys. Dažniausiai sudaro 4 eilutės. Dziesmos paprastai neturi konkretaus siužeto, nenurodo veikėjų, vietos ir laiko; jose atspindimi etikos ir dorovės pagrindiniai principai, vaizduojama valstiečių aplinka, buitis, reiškiamas lyriškas požiūris į gamtą, žmogaus būtį (žemdirbių gyvenimą, žmogaus santykį su dieviškuoju pasauliu, savimi ir aplinkiniais). Gausu baltų religijos vaizdinių, minimi senovės latvių deivės ir dievai (Dievas, Laima, Mara, Auseklis, Dievo sūnūs, Saulės dukterys).
Dziesmos tekstams būdingas tikslus metras. Apie 90 % visų dziesmų yra chorėjinės, kitos – daktilinės. Chorėjinės yra simetriškos (kiekviena eilutė dalijama į dvi lygias dalis po dvi pėdas, todėl žodis nedalijamas pusiau). Pastovi konstrukcija, tam tikros žodinės formulės padeda lengvai pritaikyti tekstus įvairioms situacijoms. Dziesmos atliekamos rečitatyvu ir kantilena. Kantilenos melodija yra pastovios formos, jai būdinga vokalizacija ir ornamentika. Kai kuriuose regionuose per kalendorines ir šeimos šventes atliekamos dziesmos yra vienos, dviejų, trijų melodinių formulių, vienas prie kito jungiami keli ketureiliai.
K. Baronas rinkinyje Latvių liaudies dainos (Latvju dainas 15 t. 1894–1915; 217 966 dainos) paskelbė dziesmų ir jų variantų. Latvijos mokslų akademijos Kalbos ir literatūros institutas leidžia rinkinį Latvių liaudies dziesmos (Latviešu tautasdziesmas; 1979–2018 išleista 11 tomų, numatoma paskelbti 1,2 milijono dziesmų).
L: L. Bērziņš Ievads latviešu tautas dzejā: Metrika un stilistika Čikāga 1959; J. Kursīte Tautasdziesmu poētikas īpatnības / Latviešu folklora mītu spogulī Rīga 1996.