džiòruri (< jap.), japonų klasikinio teatro rūšis; būdinga muzikos, žodinio teksto ir vaidybos elementų jungtis. Susiklostė 16 a. pabaigoje dainuojamąjį pasakojimą sujungus su lėlių vaidyba. Plėtojosi kartu su kabukio teatru, vienas kitą veikė. Iš pradžių vaidinimai vyko Kioto, nuo 17 a. Edo (dabar Tokijas), Osakoje. 1872 Osakoje buvo įkurtas Bunraku teatras, kuriame nuo 1909 vyksta džioruri vaidinimai. Teatro repertuare vyravo istorinės, buitinės tematikos pjesės, ilgainiui imta spektaklius statyti pagal aktualias dramatiškas pjeses. Džioruri lėlės kuriamos pagal istoriškai susiklosčiusius tipažus, yra 100–130 cm aukščio, iki 20 kg svorio; jas valdo 3 aktoriai (vaidina tik vyrai; žinomos džioruri aktorių dinastijos). Skaitovui-dainininkui (gidayu; pagal džioruri kūrėjo T. Gidaju pavardę, 1651–1714) ir lėlių vaidybai pritariama liutnia (šiamisenu). Vaidinama plačioje negilioje scenoje, kairėje pusėje nuo avanscenos į salės vidurį eina papildoma pakyla (hanamiti).
1706