džiovyklà, įrenginys drėgmei iš drėgnų medžiagų garinti dirbtiniu būdu. Pagal džiovinimo būdą skiriama konvekcinė, kontaktinė, spindulinė, dielektrinė, sublimacinė, mišrioji, pagal džiovinimo aplinką – atmosferinė ir vakuuminė, pagal veikimo trukmę – periodinė ir nuolatinė, pagal džiovinimo agento (oro, dūmų, inertinių dujų) ir džiovinamos medžiagos judėjimo kryptį – pasrovinė, priešsrovinė, kryžminė (su recirkuliacija ir be jos), pagal džiovinimo ertmės pavidalą – kamerinė, tunelinė, būgninė, pagal džiovinamos medžiagos tiekimo būdą ir džiovinimo principą – valcinė, juostinė, mentinė, pneumatinė, purkštuvinė džiovykla.
Kamerinė džiovykla yra periodinė, turi vieną ar kelias stačiakampes kameras su stacionariomis lentynomis ar vagonėliais džiovinamai medžiagai sukrauti. Tunelinė džiovykla yra nuolatinė, ilgo koridoriaus pavidalo; kai kada keli tuneliai jungiami į bloką. Džiovinama medžiaga sukraunama į judamus vagonėlius arba ant konvejerio juostos. Džiovinama šiltu oru arba degimo produktais, darbo procesai automatizuoti. Tunelinėse džiovyklose, kaip ir kamerinėse, džiovinami vaisiai, daržovės, linai, lentos, plytos, drenos, silikatiniai dirbiniai. Būgninė džiovykla yra nuolatinė, turi 4–6° kampu iškrovimo kryptimi pasvirusį, apie savo ašį sukamą būgną su pertvaromis. Būgnui sukantis džiovinama medžiaga slenka iškrovimo angos link. Šildoma dūmais arba šiltu oru, kuris pučiamas į vidų (konvekcinė džiovykla) arba teka būgno viduje nutiestais vamzdžiais (kontaktinė džiovykla). Šioje džiovykloje džiovinamos birios medžiagos (cukrus, smėlis, anglys).
būgninė džiovykla skirta medžio drožlėms ir kitiems biomasės produktams džiovinti
Valcinė (ritininė) džiovykla yra nuolatinė (atmosferinė arba vakuuminė), turi 1 arba kelis tuščiavidurius cilindrus (valcus), kurie iš vidaus šildomi garu. Ant cilindro paviršiaus, kuris įkaista iki 120–150 °C, plonu sluoksniu dedama džiovinama medžiaga. Vieno ir dviejų valcų džiovyklose džiovinamos pastos, skysčiai, daugiavalcėse – popierius, audiniai. Juostinė džiovykla yra nuolatinė. Džiovinama medžiaga, išdėliota ant vienos arba daugelio keliais aukštais įrengtų juostų arba sudėta į grandininio konvejerio lopšelius, lentynėles, slenka 0,005–0,01 m/s greičiu per džiovinimo kamerą, į kurią tiekiamas pašildytas oras. Džiovinami vaisiai, daržovės, pluoštinės medžiagos, degtukai ir kita. Pneumatinė džiovykla yra nuolatinė, joje medžiaga džiovinama kylančiame ar besileidžiančiame dujų sraute. Džiovyklą sudaro 10–20 m ilgio ir 0,5–1,2 m skersmens vertikalus vamzdis, į kurį 10–30 m/s greičiu tiekiamos karštos (300–800 °C temperatūros) dujos ir džiovinamoji medžiaga. Išdžiūvusi medžiaga nusėda ciklone, o išvalytos dujos ventiliatoriumi išpučiamos į atmosferą. Medžiaga išdžiūsta per kelias sekundes. Džiovinamos birios medžiagos (anglys, durpės, smėlis, krakmolas). Purkštuvinėje džiovykloje iš skystų produktų (pieno, kraujo, dažų) gaminami milteliai. Į džiovinimo kamerą skystis purškiamas išcentriniu (tiekiamas ant greit sukamo disko), mechaniniu (skystis stumiamas į purkštuvą 20 MPa slėgiu) ar pneumatiniu būdu (skystis spaudžiamas į purkštuvą iki 0,15–0,5 MPa suslėgtu oru). Išdžiūvę milteliai byra ant džiovyklos dugno ir surenkami, o išvalytos dujos ventiliatoriais išpučiamos į atmosferą. Mentinė džiovykla būna nuolatinė ir periodinė, atmosferinė ir vakuuminė. Džiovinama medžiaga tiekiama į horizontalų iki 10 m ilgio ir iki 2,5 m skersmens lovį ar cilindrą, kuriame sukasi velenas su mentėmis. Džiovinama konvekciniu būdu (karštas oras ar dūmai pučiami į darbo kamerą) arba kontaktiniu būdu (karštas oras, garas tiekiamas į šildymo gaubtą). Ši džiovykla daugiausia naudojama maisto ir chemijos pramonėje birioms medžiagoms džiovinti.
elektrinė džiovykla maisto produktams džiovinti
Spindulinėje džiovykloje džiovinama infraraudonaisiais spinduliais, kuriuos skleidžia elektrinės lempos arba dujų liepsna kaitinami ekranai. Džiovinama medžiaga dedama ant konvejerio juostos ir greit išdžiūsta. Tinka dažytiems paviršiams, audiniams, popieriui ir kitoms plonoms lakštelinėms medžiagoms džiovinti. Dielektrinėje džiovykloje medžiaga šildoma aukštojo dažnio elektromagnetiniu lauku. Džiovinama medžiaga dedama ant konvejerio juostos tarp kondensatoriaus plokščių. Elektromagnetinis laukas sukelia joje molekulių virpėjimą, medžiaga greit ir per visą storį įšyla. Naudojama nemetalinėms dielektrinėms medžiagoms džiovinti. Sublimacinėje džiovykloje drėgmė pirma sušaldoma, po to iš karto paverčiama garais. Džiovinimo kameroje oras išretinamas iki 10–100 Pa. Taip džiovinamų medžiagų spalva, skonis, kvapas, biologinės savybės nepakinta. Šiuo būdu džiovinami nepatvarūs medicinos preparatai, kai kurie maisto produktai.
kamerinės džiovyklos kameros skersinis pjūvis: 1 – lentynos, 2 – pašildyto oro tiekimo kanalai, 3 – atvėsusio oro ištraukimo kanalas; rodyklėmis parodyta oro judėjimo kryptis
tunelinės džiovyklos schema: 1 – vagonėliai, 2 –tunelinė kamera, 3 – kaloriferiai, 4 – oro siurbtuvas, 5 – ventiliatoriai, 6 – atvėsusio oro išleistuvas; rodyklėmis parodyta oro ir vagonėlių judėjimo kryptis
purkštuvinės džiovyklos schema: 1 – karšto oro tiektuvas, 2 – džiovinamos medžiagos skirstytuvas, 3 – atvėsusio oro išleistuvas, 4 – išdžiovintos medžiagos rinktuvas; rodyklėmis parodyta oro judėjimo ir išdžiovintos medžiagos judėjimo kryptis
3001