dziudò (jap. ju – minkštumas, švelnumas + do – būdas), tautinės japonų imtynės, virtusios pasauline sporto šaka.
Taisyklės
Imamasi ant kilimo (tatamio); jo dydis nuo 14 × 14 m iki 16 × 16 m, su pažymėtu nuo 8 × 8 m iki 12 × 12 m kovos plotu (vadinamąja darbo zona), kurį sudaro kovos zona ir ją ribojanti 1 m pločio (raudonos spalvos) pavojaus zona. Imtis trunka: vyrų – 5 min, moterų – 5 min kovos laiko. Laimi sportininkas, atlikęs technišką veiksmą arba išlaikęs varžovą 25 s nugara prispaustą prie tatamio, atlikęs skausmingą veiksmą per alkūnės sąnarį arba smaugiamuoju veiksmu kaklo srityje priversdamas priešininką pasiduoti. Leidžiama imti už aprangos, kojų, kišti koją. Dziudo vartojami japoniški terminai. Imtynininkai skirstomi į 7 svorio kategorijas: lengviausio (vyrų iki 60 kg, moterų iki 48 kg), puslengvio (iki 66 kg ir iki 52 kg), lengvo (iki 73 kg ir iki 57 kg), pusvidutinio (iki 81 kg ir iki 63 kg), vidutinio (iki 90 kg ir iki 70 kg), pussunkio (iki 100 kg ir iki 78 kg), sunkaus (daugiau kaip 100 kg ir daugiau kaip 78 kg) ir absoliutaus svorio (varžytis gali bet kokio svorio imtynininkai; negalioja olimpinėse žaidynėse).
dziudo (metimas)
Varžybų dalyviai vilki baltą arba mėlyną dziudo kostiumą (dziudogą) – kimono ir kelnes, juosi diržu, kurio spalva turi atitikti sportininko meistriškumą. Pagal tarptautinę kvalifikaciją skiriama 16 meistriškumo pakopų: 6 kiu ir 10 danų. Sportininkai, turintys šeštąjį kiu (žemiausias įvertinimas) juosi baltu, penktąjį – geltonu, ketvirtąjį – oranžiniu, trečiąjį – žaliu, antrąjį – mėlynu, pirmąjį – rudu diržu; pirmąjį–penktąjį daną – juodu, šeštąjį–aštuntąjį – raudonos ir baltos juostų, devintąjį–dešimtąjį (aukščiausias įvertinimas) – raudonu diržu.
Istorija
dziudo finalinė kova 2018 Azijos žaidynėse; ant tatamio korėjietis Ano Changrim (baltas kimono) ir japonas Ōno Shōhei
Dziudo 1882 iš džiudžicu, atmetęs pavojingus gyvybei veiksmus, sukūrė japonas Dzigoro Kano. Dėl taikomosios reikšmės ir techninių veiksmų įvairiapusiškumo dziudo išpopuliarėjo visame pasaulyje. 1948 įkurta Europos dziudo sąjunga (European Judo Union, EJU), 1956 – Tarptautinė dziudo federacija (International Judo Federation, IJF; 2023 vienijo 207 šalis). Nuo 1959 kasmet rengiami Europos vyrų, nuo 1975 moterų, nuo 1956 kas 2 m. pasaulio vyrų, nuo 1980 moterų dziudo čempionatai. 1964 vyrų dziudo įtrauktas į olimpinių žaidynių programą (išimtis 1968), moterų dziudo – 1992. Dziudo populiarus Japonijoje (žymiausi sportininkai – Tadahiro Nomura, Soichi Hashimoto), Jungtinėse Amerikos Valstijose (Kayla Harrison), Korėjoje (Wang Ki-Chun), Kroatijoje (Barbara Matić), Prancūzijoje (Teddy Rineris, Clarisse Agbegnenou), Nyderlanduose (Joanne Van Lieshout), Vokietijoje (Theodoras Keppelis, Wolfgangas Hinterleitneris, Olafas Rodewaldas).
Lietuvoje
Lietuvoje dziudo elementus nuo 1927 naudojo policija. Sovietų okupacijos metais 1967 pirmą kartą dziudo veiksmus Vilniaus Žalgirio stadione pademonstravo Viktoras Kairys ir Č. Valiukevičius. Dziudo varžybos rengiamos nuo 1968. Pirmasis Lietuvos čempionatas įvyko 1972 Kaune. 1980 įsteigta Lietuvos dziudo federacija, kuri 1992 priimta į Europos dziudo sąjungą, 1996 į Tarptautinę dziudo federaciją. Moterų dziudo sekcija įkurta 1983, pirmasis Lietuvos moterų čempionatas surengtas 1985 Alytuje. Kasmet rengiami Lietuvos čempionatai, įvairios pirmenybės, žaidynės, varžybos, veteranų čempionatai.
Daugkartiniai Lietuvos čempionai: Vytautas Budginas, Alfredas Fiurstenbergas, V. Kantė, A. Maciulevič, J. Makevičiūtė, R. Motiejauskaitė. SSRS čempionais tapo A. Songaila (1977, 1979), P. Ponomariovas (1978, 1981). P. Ponomariovas dar tapo pasaulio (1981, 3 vieta) ir Europos (1978, 2 vieta), Viktoras Kairys – Europos (1969, 3 vieta) čempionatų prizininkais. Kiti lietuvių pasiekimai Europos dziudo čempionatuose: 2 vietą užėmė Jonas Stoškus (1999), 3 vietą – Andrejus Stepanovas (1999), Marius Paškevičius (2012, 2014), Karolis Bauža (2009, 2013). Europos dziudo veteranų čempionatuose yra nugalėję Jurijus Kuricynas (2004), Romas Pačinskas (2004), Petras Ponomariovas (2004, 2005, 2007), Nikolajus Kudrišovas (2006), Vitalijus Tiškovas (2018), sidabro medalius pelnė Eduardas Techovas (2005), Dmitrijus Rozumas (2006), bronzos – Dmitrijus Rozumas (2004, 2005), Artūras Balnaitis (2006), Romualdas Pocius (2006), Arimantas Pocevičius (2006).
imasi 2003 Europos jaunimo olimpinio festivalio nugalėtojas Alius Bračiulis (baltas kimono)
Pasaulio čempionate bronzos medalį iškovojo Marius Paškevičius (2009), pasaulio dziudo veteranų čempionatą laimėjo Arimantas Pocevičius (2015). Olimpinėse žaidynėse dalyvavo Vladas Burba (1992 Barselonoje), A. Merkevičius (1996 Atlantoje, 9 vieta), Marius Paškevičius (2000 Sidnėjuje, 16 vieta; 2012 Londone), Albertas Techovas (2004 Atėnuose; 2008 Pekine, 21 vieta), Karolis Bauža (2012 Londone, 9 vieta), Santa Pakenytė (2016 Rio de Žaneire, 9 vieta).
2003 Lietuvos dziudo federacijai priklausė 33 klubai, kuriuose dirbo 73 treneriai, dziudo kultivavo apie 5000 sportininkų, 2021 dziudo kultivavo 3203 sportininkai, dirbo 100 trenerių.
198
japonų imtynės