Džòrdžija (Georgia), GA, valstija Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pietryčiuose, prie Atlanto vandenyno.
vilnamedžių laukas netoli Douglaso, pietų Džordžijoje
Plotas 152 577 km2. 10,91 mln. gyventojų (2022). 59,0 % Džordžijos gyventojų yra baltaodžiai, 33,1 % – afroamerikiečiai, 10,5 % – ispanakalbiai, 4,8 % – išeiviai iš Azijos (2020). Centras – Atlanta (499 100 gyventojų, 2022; aglomeracijoje 5,0 mln. gyventojų); kiti didžiausi miestai (tūkst. gyventojų, 2022): Columbusas (202,6), Augusta (202,1), Maconas (156,2), Savana (148,0).
Kranto linija (jos ilgis 161 km) vingiuota; priekrantėje daug salų. Didesniąją Džordžijos teritorijos dalį užima Atlanto pakrantės žemumos dalis. Šiaurėje ir šiaurės vakaruose Džordžija siekia Apalačų kalnų pietinį pakraštį (didžiausias aukštis 1458 m, Brasstown Baldo kalnas). Yra karstinių reljefo formų ir urvų (didžiausio – Ellisono urvo – ilgis 19,5 km, gylis 324 m). Drėgnas subtropinis klimatas. Sausio mėn. vidutinė temperatūra Atlanto pakrantės žemumos šiaurėje ir Apalačų priekalniuose 7 °C, žemumos pietuose – 12 °C, kalnuose – 4 °C, liepos – žemumoje ir priekalniuose 20 °C, kalnuose – 23–26 °C. Žemumoje ir priekalniuose iškrinta 1200–1300 mm, kalnuose – iki 1900 mm kritulių per metus.
Atlanta
Didžiausios upės: Savana, Ogeechee, Altamaha (įteka į Atlanto vandenyną), Chattahoochee ir Flintas (jos susiliejusios sudaro Apalachicolos upę, kuri įteka į Meksikos įlanką). Džordžijos ir Floridos pasienyje yra Okefenokee pelkė (1937 didesnė jos dalis paskelbta rezervatu). Miškai užima 66,5 % Džordžijos teritorijos. Kasamas kaolinas (I vieta JAV pagal gavybą), baritas (II vieta), molis, laužiamas marmuras. 46 % elektros energijos gamina dujomis kūrenamos šiluminės elektrinės, 20 % – anglimis kūrenamos šiluminės elektrinės, 26 % – branduolinės elektrinės (veikia 4 reaktoriai), iš atsinaujinančių išteklių gaunama 9 % elektros energijos (2019). Automobilių surinkimas, lėktuvų (Mariettoje Lockheed Martin bendrovė gamina ir karo lėktuvus), laivų ir valčių gamyba, elektronikos, chemijos, medienos apdirbimo, plaušienos ir popieriaus, tekstilės (medvilnės), siuvimo, maisto (vaisių ir daržovių konservavimo, gėrimų, žuvų, mėsos, žemės riešutų aliejaus) pramonė. Auginama arachiai (I vieta JAV pagal derlių), sojos, kukurūzai, tabakai, vilnamedžiai. Sodininkystė ir daržininkystė. Gyvulininkystė duoda apie du trečdalius Džordžijos žemės ūkio prekinės produkcijos vertės. Paukštininkystė (I vieta JAV pagal viščiukų broilerių produkciją). Kertamas miškas; miškuose renkama gamtinės dervos, riešutai. Žvejyba (gaudoma krevetės, krabai). Tarptautinis oro uostas Atlantoje (didžiausias pasaulyje). Laivuojama daugiausia Savana. Jūrų didžiausi uostai: Savana, Brunswickas. Turizmas.
Istorija
16 a. antroje pusėje dabartinės Džordžijos (čia gyveno krikai, čerokiai ir kitos indėnų gentys) pakrantę pradėjo kolonizuoti ispanai. 1732 įkurta britų Džordžijos kolonija. Ji buvo viena iš 13 kolonijų, 1776 pasirašiusių Jungtinių Amerikos Valstijų nepriklausomybės deklaraciją.
19 a. pradžioje padaugėjo kolonistų, kūrėsi plantacijos, kuriose dirbo juodaodžiai vergai. 1732–36 Džordžijos indėnai buvo perkelti už Misisipės. Džordžijoje, vienoje iš atsiskyrusių nuo Jungtinių Amerikos Valstijų Amerikos konfederacijos valstijų, vyko 1861–65 pilietinio karo veiksmai. Po karo, panaikinus vergiją, smuko valstijos ūkis. Nuo 19 a. pabaigos pamažu plėtota pramonė. Rasinė diskriminacija ir segregacija išliko iki 20 a. 7 dešimtmečio.