Zervynos
Dzūkijà, etnografinė Lietuvos sritis. Apima teritoriją nuo Baltarusijos sienos rytuose iki Nemuno vakaruose, nuo Neries upės šiaurėje iki Dusios ir Metelių ežerų bei Lenkijos sienos pietvakariuose. Dzūkijai priskiriama dabartinių Alytaus, Lazdijų, Šalčininkų, Trakų, Varėnos rajonų savivaldybių, Alytaus miesto savivaldybės, Birštono, Druskininkų ir Elektrėnų savivaldybių teritorijos ir Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalis.
Dzūkijos vardas atsirado 19 a. lietuvių literatūroje, kilo nuo savitos dzūkų tarmės, tiksliau – nuo dzūkavimo. Dzūkija susidarė Lietuvos žemės (siaurąja prasme), Mindaugo dinastijos domeno ir pietų aukštaičių tarmės arealo pagrindu. 13 a. dabartinės Dzūkijos pietinė dalis įėjo į Dainavos, šiaurinė – į Lietuvos žemes (ši 13–14 a. buvo didžiojo kunigaikščio domeno svarbiausia dalis). Beveik visa Dzūkijos teritorija Dainavos vardu minima karaliaus Mindaugo 1253 ir 1259 (manoma, Vokiečių ordino klastotė) žemių dovanojimo Livonijos ordinui raštuose. Nuo 14 a. pabaigos Dzūkijos teritorija priklausė dalinei Trakų kunigaikštystei, nuo 1413 – Trakų vaivadijai; 1566–1794 beveik sutapo su jos Trakų apskritimi.
Dzūkijos didysis herbas (Lietuvos heraldikos komisijos patvirtintas 2003)
Nemunas ties Merkine
dzūkų tradicinis gyvenamasis namas Marcinkonyse
Dzūkijoje ilgiausiai išliko tradiciniai lietuvių etninės kultūros ir gyvensenos bruožai. Materialinei ir dvasinei Dzūkijos kultūrai būdinga kupetiniai kaimai bei gatviniai kaimai su nedidelėmis sodybomis, medinės pintinės akėčios, rugių pjovimas pjautuvu, kūlimas spragilais, javų vėtymas vėtykle, moterų susibūrimai žiemos vakarais į verpimo ir kitas vakarones (su tuo susijusi dzūkų tautosakos gausa). Be žemdirbystės, gyvulininkystės, dzūkai dar vertėsi bitininkyste, žvejyba upėse ir ypač miško gėrybių rinkimu – grybavimu, uogavimu. Iki pat 20 a. vidurio miškuose dar buvo išlikę drevių su bitėmis, sodybose – senovinių stačiųjų ir gulsčiųjų kelminių avilių. Dzūkijoje ilgiausiai išsilaikė ir saviti palankynų (gimdyvės lankymo), vestuvių, laidotuvių (raudos), Vėlinių (laužų deginimas kapinėse) ir kiti papročiai.
683
2273