Dzūkjos ledýnmetis, kvartero periodo ankstyvojo pleistoceno laikotarpis prieš 592 000 m.; vienas seniausių Lietuvos ledynmečių pleistocene. Ledynai atslinko iš Skandinavijos ir padengė visą Lietuvą. Dzūkijos ledynmečio nuogulų storis iki 25 m; gelsvai pilkas arba žalsvai pilkas moreninis priesmėlis ir priemolis su rieduliais, ledyno tirpsmo vandenų suklostytas smėlis ir žvyras, t. p. yra Suomijos kristalinių uolienų nuotrupų, glaukonito, neogeno žiedadulkių ir sporų priemaišų. Dzūkijos ledynmečio nuogulų randama Dzūkijoje, prekvartero paviršiaus pažemėjimuose, gręžiniuose (Viktorinos, Laučėnų, Žaizdrių, Monių, Rūdiškių). Dzūkijos ledynmetis gretinamas su Giunco ledynmečiu Alpėse.
Dzūkijos ledynmečio terminas pirmą kartą pavartotas 1964 Lietuvos kvartero stratigrafinėje schemoje. 1977 Lietuvos kvartero stratigrafinėje schemoje Dzūkijos ledynmečio nuogulos išskirtos į Dzūkijos posvitę. Rytų Europos platformos pleistoceno stratigrafinėje schemoje (1984) seniausio ledynmečio nuogulos priskirtos Dzūkijos ledynmečiui.
643