Džurdži Zaidan

Zaidan Džurdži (Jurji Zaydan, Džurdžis Zaidãnas) 1861 12 14Beirutas 1914 07 22Kairas, Libano rašytojas ir istorikas. Krikščionis. 1883 emigravo į Egiptą. Redagavo žurnalą al Muktataf (1886–88). Įkūrė ir leido kultūros žurnalą al Hilal (1892–1914), kuriame spausdino savo kūrybą. Parašė daugiau kaip 23 istorinius romanus (daugiausia apie 7–13 amžiaus islamo kraštų istoriją), svarbiausi: Paskutinis mameliukas ir jo klajonės (1891), Mylimųjų kova (1893), Egiptietė Armanusa (1896), Gasano dukra (1898), Andalūzijos užkariavimas (1903), Abd ar Rachmanas ir Karolis Martelis (1904), Harūno ar Rašido sesuo (1906), Osmanų perversmas, Netikro Mahdi įkalinimas (abu 1912), Salachas ad Dinas ir žudikai (1913). Išleido istorijos (Islamiškosios civilizacijos istorija 5 t. 1902–06, Arabų literatūros istorija 4 t. 1910–13), filosofijos, geografijos, lingvistikos veikalų. Turėjo įtakos Taha Husseinui ir kitiems.