Echò (Ēchō), graikų mitologijoje – nimfa, aido personifikacija. Savo plepėjimu sutrukdė Herai išgirsti apie Dzeuso viešnagę pas nimfas, todėl buvo nubausta: nedrįsta kalbėti pirmoji ir negali tylėti, kai kalba kiti, tačiau sugeba tik pakartoti išgirstų žodžių galūnes. Viena gyvendama miške, Echo pamatė medžiotoją Narkisą ir jį pamilo. Narkisui ją atstūmus Echo iš sielvarto išdžiūvo, jos kaulai virto uolomis, liko tik balsas. Šį mitą atpasakojo Ovidijus Metamorfozėse.
1825