echokardiografija

echokardiogrãfija (echo… + gr. kardia – širdis + graphō – rašau), širdies dalių formos ir veiklos tyrimas ultragarso bangomis. Tiriama specialiu aparatu – echokardiografu. Jo keitiklis, skleidžiantis ir priimantis ultragarso bangas, priglaudžiamas prie gulinčio tiriamojo krūtinės. Nuo skirtingo tankio širdies dalių atsispindėjusios ultragarso bangos verčiamos elektriniais impulsais, kurie sustiprinami ir registruojami echokardiogramoje. Iš jos galima nustatyti sustorėjusias širdies skilvelių sieneles arba jų pertvarą, išsiplėtusias širdies ertmes, širdies vožtuvų būklę, širdiplėvės ertmėje susikaupusį skystį, širdies ydas, vertinti tiriamojo kraujotaką. Tyrimo rezultatai yra matomi echokardiografo ekrane (echokardioskopija) arba užrašomi popieriuje. Pirmąją echokardiografiją 1954 atliko I. Edleris ir C. Hertzas (Švedija).