echopulsografija

echopulsogrãfija (echo… + lot. pulsus – tvinksnis + gr. graphō – rašau), tyrimo metodas – kraujo tėkmės didžiosiose kraujagyslėse ypatybių įvertinimas. Echopulsografija atliekama keitikliu, skleidžiančiu 3,5–10 kHz dažnio bangas. Atsispindėjęs garso signalas skaidomas į 2 dalis: pirmoji registruoja echokardiogramą, antroji – kraujotakos pobūdį ir greitį. Kai kraujo tėkmė yra normali, nesūkuriuojanti, grįžtančios garso bangos esti gana vienodos ir neryškios. Dėl ligos (pvz., širdies ir didžiųjų kraujagyslių ydų) kraujui sūkuriuojant grįžtančios garso bangos kaitaliojasi, jų amplitudė būna didesnė. Echopulsografija geriausiai atspindi kraujo tėkmės ypatybes kylančiojoje aortos dalyje, plaučių dešiniojoje arterijoje ir kairiojoje širdies pusėje. Sūkuriuojančios srovės signalai būdingi kraujagyslių angų susiaurėjimams arba jungtims tarp širdies kairiosios ir dešiniosios pusių.