edema

edemà (gr. oidēma – pabrinkimas), pabrinkmas, brankà, skysčio susikaupimas audiniuose, daugiausia tarpląstelinėje medžiagoje. Skiriamos kelios edemos formos. Širdies edema prasideda dėl širdies veiklos nepakankamumo: pabrinksta plaučiai (dėl kairiojo skilvelio nepakankamumo) arba apatinės kūno dalys (dėl dešiniojo skilvelio nepakankamumo). Hipoproteineminė edema būna netekus daug baltymų per inkstus, žarnyną, odą (nudegus), dėl baltymų stokos badaujant, kai pažeistos kepenys ir mažiau susidaro albuminų. Inkstų edema (sergant glomerulonefritu, nefroze) būna dėl natrio chlorido susilaikymo audiniuose, netekus baltymų per inkstus. Dėl to pabrinksta veido purusis jungiamasis audinys. Uždegiminę edemą sukelia dėl uždegimo padidėjęs kapiliarų pralaidumas, toksinę – padidėjęs kapiliarų pralaidumas dėl kenksmingo cheminių medžiagų poveikio (plaučių edema – įkvėpus nuodingų dujų). Angioneurozinė edema, arba angioneurozinis pabrinkimas, yra alerginės kilmės arba (retai) paveldima. Gali būti fizinių veiksnių sukelta edema (dėl traumos – galvos smegenų edema, nudegus kvėpavimo takus – gerklų edema). Dėl gyvybiškai svarbių organų edemos ligonis gali mirti. Pašalinus edemos priežastį skystis iš audinių rezorbuojasi. Kartais skiriama diuretikų.