Edgar Morin
Morin Edgar (Edgaras Morènas), tikrasis vardas Edgar, tikroji pavardė Nahum (Edgaras Nahùmas) 1921 07 08Paryžius, prancūzų sociologas, filosofas, kultūrologas.
Išsilavinimas
1942 Sorbonoje baigė istoriją, geografiją ir teisę.
Tarnyba kariuomenėje
1944–46 tarnavo Prancūzijos kariuomenėje Landau in der Pfalze.
Mokslinė ir kita veikla
1950–89 dirbo Nacionaliniame mokslo tyrimų centre Paryžiuje, 1961 jam vadovavo. 1960 su kitais įkūrė Masinės komunikacijos studijų centrą Aukštųjų mokslų praktinėje mokykloje (Sorbonoje), 1973–89 jam vadovavo. 1963–2003 dirbo laikraštyje Le Monde. 1983–89 Aukštųjų mokslų praktinės mokyklos Tarpdisciplininių studijų centro direktorius. 1956–62 leido žurnalą Arguments, 1973 įsteigė žurnalą Communications, iki 1990 jam vadovavo. 1941–51 Prancūzijos komunistų partijos narys.
Tyrimų sritys
Mokslinės veiklos sritys: socializmas, socialinė antropologija, kinematografija, siurrealizmas. Tiria ideologijų, politikos ir mokslo sąveiką.
Veikalai
Svarbiausi veikalai: Žmogus ir mirtis (L’Homme et la mort 1951), Autokritika (Autocritique 1959), Prarasta paradigma: žmogaus prigimtis (Le Paradigme perdu: la nature humaine 1973), Metodas (La Méthode 6 t. 1977–2004), Paliekant XX amžių (Pour sortir du siècle XX 1981), Mokslas su sąžine (Science avec conscience 1982), Apie SSRS prigimtį (De la nature de l’URSS 1983), Žmogaus sudėtingumas (La Complexité humaine 1994), Septyni dalykai, kuriuos būtina žinoti ateities švietimui (Les Sept savoirs nécessaires à l’éducation du futur 2000), Apie civilizacijos politiką (Pour une politique de civilisation 2002), Pasaulio smurtas (La Violence du monde 2003), Įžengiant į XXI amžių (Pour entrer dans le siècle XXI 2004).