Èdgaras Ètelingas (Edgar the Aetheling) apie 1052 apie 1125, anglosaksų princas. Haraldui II žuvus Hastingso mūšyje (1066) Londone susirinkusių anglosaksų paskelbtas karaliumi; 1069–70 nominaliai vadovavo jų sukilimams. Normandams užkariavus Angliją prisiekė Vilhelmui I Užkariautojui. 1068–72 gyveno pas pusbrolį Škotijos karalių Malkolmą III Didžiagalvį. I kryžiaus žygio dalyvis. 1086 vadovavo normandų žygiui į Apuliją (Pietų Italija). Anglijos karaliaus Vilhelmo II Rudojo nurodymu 1097 nuvertė Malkolmo III Didžiagalvio brolį ir įpėdinį, normandų priešą Donaldą Bane’ą ir į Škotijos sostą pasodino Malkolmo III Didžiagalvio sūnų Edgarą. Vilhelmui II Rudajam mirus, per kovą dėl Anglijos sosto tarp Henriko I ir Normandijos kunigaikščio Roberto rėmė pastarąjį. Per Tinchebrai mūšį (1106 09) buvo Henriko I paimtas į nelaisvę, tačiau paleistas; vėliau politiniame gyvenime nebedalyvavo.
2271