Edigėjus

Edigjus (Edigü), Edyga 1352 1419, Aukso ordos karvedys, nuo 1399 emyras. Po nesėkmingo sąmokslo prieš chaną Tochtamyšą 1388 pabėgo pas Timūrą (1391 drauge kariavo su Tochtamyšu). 1391–95 Užvolgyje įkūrė Nogajaus ordą. Apie 1397 padėjo Timūrui Kutlukui tapti Aukso ordos chanu. 1399 Vorsklos mūšyje nugalėjo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo ir į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę bėgančio Tochtamyšo kariuomenę. Tapo faktiniu Aukso ordos valdovu (nominaliai valdė Edigėjui paklusnūs chanai). Trumpam sustiprino Aukso ordą. 1406 surengė žygį į Chorezmą, 1407 – į Volgos Bulgariją, 1408 – į Maskvą. 1411 chano Timūro (Timūro Kutluko sūnaus) išvytas iš Aukso ordos į Chorezmą. 1414 sugrįžo, 1416 surengė žygį į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pietines žemes, sudegino Kijevą. 1419 formaliai susitaikė su Vytautu. Žuvo kovodamas su Vytauto remiamu Tochtamyšo sūnumi.